Gintaras Baltijoje

Baltijos gintaras – tai prieš 50 mln. metų eoceno periodu sukietėję spygliuočių sakai. Manoma, kad tuo metu Šiaurinė Europos dalis buvo vientisas žemynas., geologų vadinamas Fenoskandija. Ten augo didžiuliai miškai. Susikaupusius sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo į jūrą pietų link. Bėgant laikui ir vykstant oksidacijos bei polimerizacijos procesams, sakai virto gintaru.
Kai Baltijos pakrantėse senovės lietuviai rado pirmuosius gintarėlius, o nagingi meistrai pavertė juos gražiais papuošalais, užgimė sakmė apie Lietuvą ir gintarą. Amžių puoselėjama, eidama iš lūpų į lūpas, ši sakmė plačiai pasklido, tartum jūros bangos, įgavo, kaip ir pats gintaras, kuo įvairiausių atspalvių.
Archeologiniai radiniai atskleidė sakmės istorines šaknis.
Apie gintaro paplitimą ir Baltijos jūros pakrantėse (Lietuvos ir Kaliningrado teritorijoje) gyvenusių žmonių pagarbą jam rodo 6000 metų senumo tradicijos. Jas kūrė iš pradžių senieji Baltijos krantų gyventojai, o nuo 2000-1800 m. pr. m. e. - mūsų sentėviai baltai.
Viename įdomiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių muziejaus ekspozicijos skyrių - archeologiniame - matome gintaro dirbinius, pagamintus mūsų sentėvių prieš kelis tūkstančius metų, taip pat gintaro įkapes iš pirmojo mūsų eros tūkstantmečio.
Seniausieji gintaro radiniai Lietuvoje yra naujojo akmens amžiaus - neolito laikotarpio (4000-1600 m. pr. m. e.).
Neolito laikų gintarinių papuošalų - pakabučių, karolių, sagų, amuletų - lobiai ir pavieniai radiniai buvo aptikti prie Baltijos jūros buvusiose gyvenvietėse - anuo metu tankiai gyvenamoje Kuršių nerijoje, Palangoje, Šventojoje ir Prūsijoje.
Neolite gintaras jau buvo plačiai įėjęs į pajūrio gyventojų buitį ir gana sėkmingai apdorojamas titnaginiais ir kauliniais įrankiais: jo gabalai buvo pjaustomi, šlifuojami ir išgrąžomi. 1949 m. latvių archeologė L. Vankina Baltijos pajūrio vietovėje Sarnatėje (į šiaurę nuo Liepojos) aptiko tokią neolito pabaigos-ankstyvojo žalvario amžiaus pradžios gintaro apdorojimo dirbtuvėlę, kurioje šalia gausių gintaro dirbinių pasitaikė titnago skeveldrėlių. Sarnatėje rasti 387 gintariniai dirbiniai (trapeciniai pakabučiai, sagos , karoliai ir elnio galvos fragmentas), 177 neapdoroti gintaro gabalai bei 2900 gintaro nuoskalų ir pradėtų gręžti gabalų [15].
1967-1969 m. ištyrinėtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!