Gimtosios kalbos reikšmė

Lietuva - tai mūsų tėvynė. Išsaugoti savo gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas nėra lengva.
Lietuvių kalba yra savita ir labai sena. Ja nuo senų laikų yra susidomėję daugelio kraštų mokslininkai. Neabejotina, kad iš visų indoeuropiečių kalbų lietuvių kalba išlaikė daugiausia tokių žodžių, kurie buvo vartojami tik gilioje senovėje. Daugelis filologų mano, kad lietuvių kalba yra senesnė už graikų, lotynų, slavų ir germanų. Mūsų kalba yra labai žodinga, turinti vardų įvairioms sąvokoms išreikšti. Lietuvių tautos sukurtos dainos, pasakos, patarlės, mįslės ir kt. rodo labai aukštą jos dvasinę kultūrą.
Kad išliktų gyva mūsų gimtoji kalba, reikia daug triūso. Ypač daug pastangų įdėti reikia mums, už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuviams. Negalime užmiršti savo protėvių kalbos. XIX a. vykdyta antilietuviška politika. Tada uždrausta lietuviškai kalbėti, platinti lietuviškas knygas, net ir lietuviškai melstis. Buvo manoma, kad lietuvių kalba - tai prasčiokų, valstiečių kalba.
Kova dėl lietuvių kalbos įvairiais laikotarpiais liudija, kaip turime ginti savo gimtąją kalbą. Aš manau, kad kiekvienas lietuvis turėtų lankyti lietuvišką mokyklą, aktyviai dalyvauti krašto kultūriniame gyvenime. Ne kartą esu girdėjusi, kaip vaikai, kalbėdami lietuviškai, įterpia lenkiškus žodžius. Tai rodo, kad labiau turime stengtis tobulinti mūsų kalbą, nepamiršti jos. Svarbu, kad kiekviena lietuviška šeima nepamirštų savo tradicijų, kad pasistengtų perteikti jas kitoms kartoms, nes kitaip jos išnyks. Ypač dabar gresia pavojus pamiršti savo kalbą. Visi yra paveikti naujovių. Jos vilioja minias žmonių. Šitaip žmonės pamiršta, kas jie esą iš tikrųjų.
Lietuvių kalba nepranyks tol, kol bus šeimų, ugdančių pasauliui, tautai ir tėvynei stiprios valios ir charakterio asmenybes. Manau, kad kiekvienas tikras lietuvis turi stengtis sukurti šeimą, kurioje būtų puoselėjama lietuvybė. Joks žmogus negali išsižadėti, atsisakyti savo tėvynės. Negalima gėdytis savo tautybės. Kalbos likimas priklauso nuo mūsų. Gimtoji kalba yra kaip kasdienė duona, kurios skonis nuo amžių nesikeičia.
Nors aš gyvenu Lenkijos valstybėje, jaučiuosi lietuvė. Mokausi Punsko pagrindinėje mokykloje, kurioje neužgeso lietuviškos dvasios žiburys. Mokykloje per pamokas ir pertraukas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!