Gimstamumas

Mūsų valstybėje demografinės politikos veiksmingumą šiuolaikiniame etape lemia santuokos ir šeimos santykių būklė. Šeima – tai viena pagrindinių mūsų visuomenės ląstelių, kurioje bręsta asmenybė ir prasideda socializacijos procesas. Todėl vis svarbesnę teorinę ir praktinė reikšmę įgyja kuo efektyviausias socializmo galimybių panaudojimas toliau ugdant šeimą ir didinant jos vaidmenį formuojant jaunąją kartą. (CHARČEVAS, A., Vilnius 1982 m., 12 psl.).
Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio pradžios, pasikeitus Lietuvos politinei situacijai, prasidėjus ekonominėms ir socialinėms transformacijoms, demografinė šalies raida keitėsi iš esmės. Visų demografinių procesų (gimstamumo, šeimos kūrimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai yra labai dinamiški, prieštaringi ir negatyvūs. Demografinė jų pasekmė – gyventojų mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas išryškina socialines, ekonomines problemas, siekiui ją atgauti reikia tikslinių veiksmų.
Praėjęs dešimtmetis – XX a. paskutinis dešimtmetis į Lietuvos demografinės raidos istoriją įeis kaip negatyvių demografinių „rekordų“ laikotarpis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje taikiu periodu ir nesikeičiant šalies teritorijai gyventojų nuo 1992 m. pradėjo mažėti ir per pastaruosius trylika metų sumažėjo daugiau nei 280 tūkst. žmonių (1992 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3,706 mln. žmonių, o 2005 m. pradžioje – 3,425 mln.).
Mirtingumo lygiui ženkliai viršijant gimstamumo lygį vyksta sparti depopuliacija. Tai galima įvardinti kaip antrąjį neigiamą demografinės raidos „rekordą“. Panaši situacija yra buvusi per karus, badmečius, kai dėl išorinių veiksnių labai padidėdavo gyventojų mirtingumas. Tačiau šiuo atveju XX a. pabaigoje depopuliacija vyksta labai mažėjant gimstamumui. Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 2 vaikų. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje iki 1,26 vaiko 2003 m. Tokį staigų, didelį savo mastais ir pasiektu labai žemu lygiu gimstamumo pasikeitimą galima įvardinti kaip trečiąjį šio periodo neigiamą demografinį „rekordą“. Būtent taip ženkliai sumažėjęs gimstamumo lygis ir lėmė kaip antrąjį „rekordą“ įvardytą demografinį „laimėjimą“ – ženklią depopuliaciją. Gyventojų reprodukcijos neto rodiklis sumažėjo nuo 0,97 1990 m. iki 0,60 2003 m. tam, kad būtų užtikrinta demografinė pusiausvyra ir karta keistų kartą, šis demografinis rodiklis turi būti artimas vienetui (STANKŪNIENĖ...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!