Gėtės "Fausto" analizė

Mefistotelis – velnias, sudaręs sutartį su Faustu.
Faustas – teologas, teisininkas, filosofas, gydytojas.
Vagneris – Fausto parankinis.
Margarita – mergina, įsimylėjusi Faustą.
Sibilė – ragana.
Marta – Margaritos draugė.
Lizchen
Valentinas – Margaritos brolis, karininkas.
• Prologas teatre (direktorius, poetas dramaturgas, komikas)
Direktorius paaiškina, jog jam svarbiausia – įtikti miniai ir paprašo poeto pagalbos. Šis paaiškina, jog kūriniai greitai neatsiranda, juos reikia subrandinti, kad išliktų amžinai (“Kas auksu žiba, ryt pavirs į nieką/O tikras menas amžiams pasilieka”). Tuo tarpu komikas aiškina, jog šiandieninis žmogus labiausiai ilgisi juoko, komikus lygina su pasaulio druska. Direktorius mano, kad šiandieninį žmogų labiausiai įmanoma paveikti vaizduote, „įveikti masę galim tik mase!“, o vaidinimas turi būti ir lengvas, ir skalsus, svarbiausia – kuo nors, kaip nors apstulbti salę, ją apgauti. Poetas ilgisi jaunystės dienų, kurios jam atnešdavo džiugesį, atradimo džiaugsmą, įkvėpimą. Komiko nuomone, jaunystė reikalinga skubant į kovą arba linksminantis, taip pat priduria, kad „mes visą amžių esame vaikai“. Veiksmas pasibaigia direktoriaus raginimu ką nors sukurti, sutalpinti pasaulį po teatro stogu, žmogų nuvesti tiesiog į pragaro gelmes.
• Prologas danguje (Dievas, dangiškoji kariauna, Mefistotelis, trys archangelai)
Veiksmas prasideda dangiškosios kariaunos atliekamu pagarbinimu Dievui. Mefistotelis aiškina, jog žmogus jaučiasi pasaulio viešpačiu, nors iš tikrųjų elgiasi blogiau už gyvulį. Žmogus yra palyginamas su žiogu vis traukiančiu savo giesmę. Dievas su Mefistoteliu aptaria Fausto elgesį: jis negeria ir nebevalgo, mintimis skrajoja kažkur kitur. Dievas pripažįsta, kad Faustas klaidžioja tamsybėje, bet greitai vėl ras šviesą, kurią jam parodys. Mefistotelis susilažina su Dievu dėl Fausto, nes Dievas įsitikinęs, kad „žmogus/per klystkelius suranda tikrą kelią“ ir leidžia Mefistoteliui klaidinti Faustą, valdyti jo sielą. Lažybų tikslas – išjudinti žmogų, nes jį apleidus, šis pasidaro ištižęs.
• Tragedijos pirmoji dalis
Tragedijos pirmoji dalis prasideda naktį, ankštame kambaryje su aukštais gotiškais skliautais prie pulto krėsle sėdi sunerimęs Faustas. Anksčiau ieškojęs laimės ir prasmės moksle, jaučiasi lyg dešimtmetį vedžiojamas už nosies žmogus. Jis kenčia, yra nelaimingas, nors suvokia, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!