Geštaltinė terapija

Viena iš naujausių psichoterapijos krypčių yra geštaltterapija. Jos atsiradimas siejamas su Frederiko Perlso vardu. Pats žodis „ geštalt“ suprantamas kaip tam tikrų dalių organizavimas į visumą. Visybiškas požiūris į žmogų yra vienas iš svarbiausių geštaltterapijos principų. Asmenybė, anot terapijos išpažinėjų, tai dviejų sferų- „ aš“ ir „tai“- visuma. Žmogus per „ aš“ sferą gali realizuoti savo galimybes. Nukrypimas į „tai“ sferą, vadinasi, priklausymas nuo aplinkos ir jos reikalavimų( Gudaitė G. 1992).
Geštalto terapijos tikslas- padėti žmogui įgyti asmenybės vientisumą; pagelbėti žmonėms tapti visetu įveikiant gynybą, padedant pajusti bei išreikšti kiekvienu momentu išgyvenamus jausmus. Vienas iš būdų tai žmonių skatinimas išreikšti savo tikruosius jausmus ir „savo atsakomybės už juos“ (Myers. D, Psichologija psl. 554) . Tai bandoma pasiekti, mokant žmones kalbėti pirmu asmeniu. F. Perlsas rėmėsi prielaida, kad daugelis žmonių suvokia tik atskiras savo dalis, bet ne visą savo asmenybę. Tik suvokęs savo asmenybės vientisumą, žmogus tampa nepriklausomas nuo išorinių aplinkybių( statuso, autoriteto, užimamų pareigų, atlyginimo ir pan.), viduje stiprus, pasitikintis savimi, priklausomas tik nuo savęs paties, savo norų gabumų. Šių savybių neturintį žmogų Perlsas laikė neuroziniu. Geštalto terapijos metu naudojami vaidmenų atlikimo, simptomų sustiprinimo metodai, principas „čia ir dabar“. Skirtingai nuo kitų psichoterapijos krypčių pacientas, vaidindamas įvairias situacijas, atlieka abu vaidmenis: kalbasi su atskiromis savojo „aš“ dalimis arba su įsivaizduojamu pašnekovu. Geštalto terapija remiasi ne intelektu, o daugiau emociniu išgyvenimu. Intelektu tas suvokimas vertinamas vėliau, po šio emocinio išgyvenimo( Psichologijos žodynas. psl 93).
Geštaltinės terapijos teorija turi tris svarbiausius šaltinus. Pirma- psichoanalizė, suteikusi pagrindinius principus ir skatinanti domėjimąsi vidiniu individo gyvenimu. Antra- pabrėžiantys žmogaus patyrimą humanistų, fenomenologų, egzistencialistų darbai. Trečiasis šaltinis yra geštaltinė psichologija, davusi geštaltinei terapijai ne vien pavadinimą, bet ir esminius- visybiškumo ir integracijos – principus, pagal kuriuos organizuotas ne tik žmogaus suvokimas, bet ir patyrimas.
Įsisąmoninimas. Geštaltinė terapijos teorija, metodologija ir taikymas pagrįsti susitelkimu į dabarties momentą. Akcentuojamas „čia ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!