Geriausių Lietuvos sprinterių kvėpavimo sistemos funkcijos ir aerobinio pajėgumo ypatumai

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA Sporto edukologijos fakultetas Sporto technologijų katedra Kūno kultūros ir sporto programa Functions of respiratory system and peculiarities of aerobic capacity in the best sprinters of Lithuania Summary The purpose of this study was to investigate the aerobic capacity indices during the continuously accelerating running of elite Lithuanian sprinters. The subjects were 5 male and 5 female best Lithuanian sprinters. The tracks lurch (size of the hill) always is 1%. The research is cutting off, when the exploratory refuses continue running because of exhaustion. The first (VeS1) and the second (VeS2) ventilation threshold were measured according to the equivalents of ventilation oxygen and carbon dioxide affiliation from the running speed. It was measured the maximum oxygen consumption according to the oxygen consumption during the affiliation from the running speed. The best sprinter men’s of Lithuanian breath system’s function medium meaning are higher than women’s in quiet, also in charge time The anaerobic circulation thresholds of the best mastery Lithuanian’s sprinter men are higher that woman’s anaerobic thresholds, the conform meaning of 6SD were marginal higher than men’s medium meanings at anaerobic thresholds meaning after cohercutly. Men’s maximal aerobic capacity are higher then women’s. Keywords: respiratory system, aerobic capacity, sprinters, continuously accelerating running. Geriausių Lietuvos sprinterių kvėpavimo sistemos funkcijos ir aerobinio pajėgumo ypatumai SANTRAUKA Tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos didelio meistriškumo sprinterių kvėpavimo sistemos funkcijos ir aerobinio pajėgumo ypatumus, taikant nuosekliai didinamo fizinio krūvio testą bėgtakiu, spirometrija; palyginti vyrų ir moterių aerobinio pajėgumo rodiklius, kvėpavimo sistemos funkcija. Buvo tiriami geriausi Lietuvos sprinteriai (5 vyrai ir 5 moterys). Tyrimai vyko LKKA fiziologijos laboratorijoje. Tiriamieji atliko nuosekliai didinamo intensyvumo maksimalų fizinį krūvį – greitėjantį bėgimą bėgtakiu (LE 200 CE®, Vokietija). Pradinis bėgtakio judėjimo greitis buvo 7 km/h; nuo ketvirtos bėgimo krūvio minutės kas 6 s jis automatiškai didėjo po 0,1 km/h. Bėgtakio pasvirimas (įkalnės dydis) visą laiką buvo 1 % Tyrimas buvo nutraukiamas, kai tiriamasis dėl nuovargio atsisakydavo toliau bėgti. Pirmasis (VeS1) ir antrasis (VeS2) ventiliaciniai slenksčiai buvo nustatomi pagal ventiliacinių deguonies ir anglies dioksido ekvivalentų priklausomybę nuo bėgimo greičio Pagal deguonies suvartojimo per priklausomybę nuo bėgimo greičio buvo nustatomas maksimalus deguonies suvartojimas (VO2max). Geriausių Lietuvos sprinterių vyrų kvėpavimo sistemos funkcijos vidutinės reikšmės yra didesnė už moterų tiek ramybėje, tiek ir krūvio metu, tačiau procentais nuo normos moterų reikšmės buvo didesnės. Didelio meistriškumo Lietuvos sprinterių vyrų anaerobinės apykaitos slenksčiai yra didesni už moterų anaerobinės apykaitos slenksčius, juos atitinkančios ŠSD reikšmės ties anaerobinės apykaitos slenksčių reikšmėmis po nuosekliai sunkėjančio krūvio bėgtakiu, moterų buvo nežymiai aukštesni už vyrų vidutines reikšmes. Maksimalaus aerobinio galingumo duomenys buvo tai pat didesni vyrų nei moterų. Raktažodžiai: kvėpavimo sistema ramybėje ir fizinio krūvio metu, aerobinis pajėgumas, nuosekliai sunkėjantis krūvis bėgtakiu, sprinteriai. Sutrumpinimai VO2max - Maksimalus deguonies suvartojimas. VO2maxR - Maksimalus deguonies suvartojimas kilogramui tiriamojo svorio. AAS – Anaerobinės apykaitos slenksčiai. ŠSD – Širdies susitraukimo dažnis. NBCCA – National Basketball Conditioning Coaches Association. MDS – Maksimalus deguonies suvartojimas. MG – Maksimalus galingumas. AP – Aerobinis pajėgumas. LS – Laktato slenkstis. LKS – Laktato kaupimosi slenkstis. MDSt – maksimalus teorinis deguonies suvartojimas MAG – Maksimalus aerobinis galingumas. CNS – Centrinė nervų sistema. EKG – Elektrokardiograma. ŠKS – Širdies ir kraujagyslių sistema. FVC – Forsuoto iškvėpimo talpa (litrai). FEV1 – Forsuoto iškvėpimo talpa per 1 sekundę (litrai). PEF – Didžiausias iškvėpimo greitis (litrai/sekundę). PIE – Didžiausias įkvėpimo greitis (litrai/sekundę). FEV1 VC MAX – forsuoto iškvėpimo talpa % nuo gyvybinės plaučių talpos (litrai). FEV 1*30 – Maksimali valinga ventiliacija (litrai/minutę). ĮVADAS Paskutiniais metais trumpųjų nuotolių bėgimo rezultatai pasiekė aukštą lygi. Tačiau nežiūrint į tai jie ir toliau auga, nugalėtojus ir prizininkus skiria centimetrai ir sekundės dalys. Didelė konkurencija sprinto rungtyse verčia ieškoti naujovių, dar neišnaudotų rezervų treniruočių proceso optimizavime, o sportininkus, pretenduojančius tapti geriausiais – analizuoti ir kūrybiškai vertinti „vedančiųjų“ sportininkų treniruotes. Visa tai reikalauja kruopštaus ir kryptingo treniruočių planavimo, strategiškai teisingų treniravimosi krypčių pasirinkimo sudarant sprinterių metinius planus. Šie klausimai tampa nepaprastai aktualūs ir nuo jų sprendimo priklauso rengimosi, t.y.dalyvavimo varžybose sėkmė. Nepaprastai svarbiu uždaviniu treneriai laiko teisingą treniruočių krūvių paskirstymą, apimtis bei tinkamiausių treniruotės priemonių panaudojimą. Trumpųjų nuotoliu bėgimas priskiriamas natūraliems lokomotoriniams judesiams ir čia sportinį rezultatą lemia atsispyrimo nuo atramos trukmė ir jėga. Lygiai tą patį teigia ir kiti autoriai „Augant sportininkų meistriškumui atramos fazė trumpėja, o polėkio ilgėja“ (Balsevičius, 1978; Mann et al.,1980; Mero et al., 1986). XXI amžiuje, kada mokslas ir technika pažengė labai toli, yra labai sunku sukurti naujas treniruočių metodikas, kurios duotų žymų rezultatų prieaugį. Todėl dabar vis didesnį vaidmenį vaidina treniruočių sąlygos, atstatomosios priemonės, medicina. Lietuvos trumpų bėgimo nuotolių atstovų rezultatai labai daug atsilieka nuo pasaulinio lygio rezultatų. Šių žemų rezultatų priežastis galbūt yra ta, kad mūsų treneriai mažai atsižvelgia į paskutinius mokslo ir technikos pasiekimus ar neturi techninių galimybių jų įgyvendinimui realizuojant sudarytą treniruočių planą. Mūsų manymu, didelis trenerių darbe trūkumas, ir tai turi labai didelę įtaką rezultatui, nes beveik naudojami prietaisai, kurie padeda kontroliuoti sportininko judesių biomechaninius, laikinius – erdvinius rodiklius bei bendrą sprinterio rezultato kitimą metinėje treniruočių eigoje. Šie duomenys padėtų koreguoti sudarant kito sezono treniruočių planą. Sprinterių rengimo procesas reikalauja labai daug protinės ir fizinės energijos. Sprinterio rengimo proceso tobulinimo rezervai yra didžiuliai, todėl kiekvienas kūrybingai dirbantis, pastoviai besidomintis naujausiomis treniruočių technologijomis treneris turi visas galimybes tapti rekordininkų ir čempionų treneriu. Tuo labiau kad talentingų sprinterių netrūksta ir Lietuvoje, tik reikia sugebėti pirmiausia juos atrasti, o paskui paruošti. Svarbu žinoti kokį poveikį sportininko organizmo reakcijoms turi fiziniai krūviai, priešingo kryptingumo nei jo genetinė periodizacija (Sadzevičienė, Poderys, 2005). Kol kas mažai žinoma darbų, kuriuose aprašyti atlikti kompleksiniai organizmo funkciniai parengtumo įvertinimai, t.y.kai nagrinėjama raumenų darbingumo, širdies bei kraujagyslių sistemos (ŠKS), kvėpavimo sistemos anaerobinės apykaitos slenksčius (AAK) ir centrinės nervų sistemos (CNS) funkcinės ypatybės ir jų kaita dėl aerobinio pobūdžio treniruotės poveikio (Sadzevičienė, Poderys, 2005). Pagrindiniai veiksniai lementis aerobinį pajėgumą: 1. Maksimalus deguonies suvartojimas. 2. Anaerobinės apykaitos slenksčiai. 3. Darbo ekonomiškumas. 4. Organizmo perėjimas iš ramybės prie fizinio darbo, greitis. Tyrimo tikslas: Nustatyti skirtingos lyties geriausių Lietuvos sprinterių kvėpavimo sistemos funkcijos ir aerobinio pajėgumo ypatumus. Uždaviniai: 1. Nustatyti sprinterių kvėpavimo sistemos pajėgumą ramybėje ir fizinio krūvio metu. 2. Nustatyti sprinterių anaerobinės apykaitos slenksčius. 3. Nustatyti sprinterių maksimalų aerobinį galingumą. 4. Palyginti vyrų ir moterų duomenis. 1. LITERATŪROS APŽVALGA Trumpųjų nuotolių bėgimas yra natūralus žmogaus judėjimo būdas, kuris priskiriamas prie ciklinių pratimų. Judesio ciklą sudaro dvigubas žingsnis (kairiąja ir dešiniąja koja). Judesiai yra atliekami tikslingai, laisvai, didžiausiu dažnumu ir plačia amplitude. Sprinterių bėgimo rezultatui reikšmingos įtakos turi atsispyrimo nuo atramos trukmė ir jėga. Augant sportininkų meistriškumui ryškėja bėgimo žingsnio atramos fazės trukmės mažėjimo, o polėkio ilgėjimo tendencija (Macen ir kt.,1980; Mero ir kt., 1986; Balsevič, 1978). Trumpų nuotolių bėgimas – dominuojanti lengvosios atletikos rungtis. Ji svarbi ir kitoms lengvosios atletikos rungtims, ypač šuoliams, metimams, taip pat kitoms sporto šakoms. Be greito bėgimo negali apsieiti barjerinio bėgimo, šuolių į tolį, trišuolio, daugiakovės meistrai. Trumpieji bėgimo nuotoliai – viena sunkiausiu lengvosios atletikos rungčių. Labai gerų rezultatų bėgant trumpus nuotolius (60m, 100m, 200m) galima pasiekti tik daug metų sistemingai treniruojantis, kruopščiai parenkant fizinius pratimus ir nuolat tobulinant bėgimo technikos elementus, treniruočių metodiką. Pradedančiojo bėgiko rezultatai akivaizdžiai gerėja, bet vėliau, pasiekę tam tikrą ribą, stabilizuojasi. Sportininkui neretai atrodo, kad pagerinti asmeninį rezultatą nepavyks. Tačiau nuoseklus, intensyvus darbas, griežtas režimas, pasiryžimas siekti užsibrėžto tikslo duoda daug teigiamų rezultatų (Petrovskis, 1978; Alabin ir kt., 1977; Butkus ir kt., 1990). Sėkmingas didelio meistriškumo sprinterių parengimas priklauso nuo to, kaip teisingai treneris ir patys sportininkai supranta naudojamus treniruotės metodus, pasikeitimus žmogaus organizme, kurie reikalingi bėgimui maksimaliu greičiu. Todėl labai svarbu yra žinoti trumpųjų nuotolių bėgimo technikos ypatumus, įvairių faktorių reikšmę siekiant didelių sportinių rezultatų trumpųjų nuotolių bėgime. 1.1 Aerobinis pajėgumas ir jį lemiantys veiksniai Kuris, aerobinis ar anaerobinis energijos gavybos būdas vyrauja, priklauso nuo to, kaip efektyviai dirba deguonies transporto sistema, ar pakankamą kiekį, sunaudotos ATP, organizmas suspėja resintezuoti aerobiniu būdu. Tai priklauso nuo atliekamo darbo intensyvumo, darbo trukmės. 1 pav. Įvairių energijos aprūpinimo sistemų integracija maksimalaus intensyvumo fizinio krūvio metu, (remiantis http://www.brianmac.demon.co.uk/energy.htm ) Anaerobinis ir aerobinis organizmo darbingumas atspindi mechaninės energijos gamybos funkcines ribas ir lemia fizinį darbingumą (Milašius, 1997). Aerobinis pajėgumas – sportininko gebėjimas, kuo intensyviau ir ilgiau dirbti fizinį darbą kai ATF sintezė dirbančiuose raumenyse dažniau vyksta vartojant deguonį. Visų pirmą tai laime raumenų gebėjimas mechaninės energijos gamybai vartoti deguonį, raumenims deguonį teikiančių kraujotakos ir kvėpavimo sistemų pajėgumas (Stonkus, 2002). Pate ir Kriska (1984) apibudino aerobinio pajėgumo modelį, tris svarbiausius faktorius, tai yra maksimalus deguonies suvartojimas (VO2max), anaerobinės apykaitos slenksčiai (AAS), bei darbo ekonomiškumas, taip pat organizmo perėjimas iš ramybės prie fizinio darbo, greitis (Jones, Carter, 2000). Vienas svarbiausių fiziologinių profilio rodiklių – maksimalus deguonies vartojimas (VO2max) – yra visuotinai pripažintas geriausių aerobinio parengtumo indikatoriumi (Bassett, 2000; Jones, 2002). Aukšto lygio dviratininkų, slidininkų, ilgų nuotolių bėgikų, plaukikų, irkluotojų maksimalus deguonies suvartojimas siekia 85 ml · kg-1· min-1 (Helgerud et al. 1990). Anaerobinių sporto šakų atstovų taip pat ir netreniruotų asmenų maksimalus deguonies suvartojimas vyrų siekia 40 ml · kg-1· min-1, o moterų 35 ml · kg-1· min-1(Neumann, 1988). Maksimalus deguonies suvartojimas svarbus ne tik sportininkam, bet ir vidutiniškai aktyviems žmonėms, kadangi, tai leidžia organizmui greičiau prisitaikyti prie fizinio darbo, ar kitokios veiklos. Aerobinis pajėgumas turi neabejotina įtaką raumenų jėgos atsigavimui, fosfokreatino, bei laktato pašalinimui iš kraujo (Tomlin, Wenger, 2001). Dėl priklausomybės tarp ŠSD ir VO2, artimos tiesinei (Richardsona, 1998; Jones, 2000; Bassett, 2000), ŠSD stebėsena, kuria siekiama įvertinti treniruotės intensyvumą, tapo įprasta veikla sporto praktikoje. Sportiniuose žaidimuose, kurie patiriamų krūvių pobūdžio labai skiriasi tiek nuo ištvermės sporto šakų, tiek vienas nuo kito, tiesioginės sąsajos tarp sportinių laimėjimų ir išugdytų aerobinių savybių sunkiai nusakomos, tačiau manoma, kad išugdytos aerobinės savybės galėtų būti naudingos atsigavimo tarp atskirų anaerobinio pobūdžio treniruotės ir varžybų apkrovų metu, taip pat leistų ilgiau toleruoti anaerobinio pobūdžio krūvius (NBCCA, 1997; Tolin, 2001; Hoff, 2004). Žmogaus aerobinis pajėgumas (AP) ilgą laiką buvo vertinamas pagal maksimalaus deguonies suvartojimo (MDS) dydį ir jo pokyčius (Astrand, Rodahl, 1986; Coyle, 1995). Per pastaruosius tris dešimtmečius vis plačiau tyrinėjami anaerobinės apykaitos slenksčiai (AAS), kurie apibudina perėjimą nuo grynai aerobinės prie vis labiau anaerobinės ATP resintezės (Rodriguez kt., 1998). Nustatyti laktato slenkstį (LS) ir laktato kaupimosi slenkstį (LKS) yra labai svarbu, norint teisingai dozuoti sportininkų aerobinės ištvermės pratybas ir numatyti organizmo pajėgumą ilgai dirbti didelio ir vidutinio intensyvumo ciklinį darbą (Wasserman et al., 1973). Sporto praktikoje yra ypač aktualūs netiesioginiai aerobinio pajėgumo nustatymo metodai, kuriems kuriems nereikia sudėtingos aparatūros, pvz., netiesioginis LS nustatymas pagal ŠSD atsigavimo dydį per poilsio intervalus tarp nuosekliai didėjančio intervalinio krūvio arba pagal arba pagal ŠSD nuosekliai didėjančio nenutrūkstamo krūvio metu (Stasiulis, 1997; Conconi et al., 1982). Švedų mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad AAS labai stipriai koreliuoja su ilgųjų nuotolių bėgikų vidutiniu bėgimo greičių varžybose: koreliacijos koeficijantas — - 0,98 ( Sjodin, Svedenhag, 1985). Anglų mokslininkai nustatė, kad bėgimo greitis ties LKS geriausiai koreliuojami su ilgų nuotolių varžybų rezultatais, ypač su 10 km ir valandos bėgimo vidutiniu greičiu, o nustatyti reikšmingo ryšio tarp vidutinių nuotolių bėgimo varžybų rezultatų ir LKS jiems nepavyko (Maffuli et al., 1991). Nustatyta, kad dviratininkai, dalyvaudami 40 km plento varžybose, triatlonininkus lenkia dėl to, kad jie pasiekia didesnį AAS (pirmą ir antrą ventiliacinį slenkstį), nors abiejų specializacijų sportininkų maksimalus deguolies suvartojimas (MDS) ir darbo maksimaliu aerobiniu galingumu trukmė nesiskiria (Laursen et al., 2003). 1.2 Kai kurių sporto šakų aerobinio pajėgumo vertinimas 1.2.1 bėgikų aerobinis pajėgumas Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimo varžybų rezultatai labiausiai priklauso nuo treniravimosi apimties, maksimalus teorinis deguonies suvartojimas (MDSt) (kas 1 minutę sunkinamo didžiausio nenutrūkstamo testo metu pasiekto darbo intensyvumo) ir LKS — fizinio krūvio intensyvumo, kurį viršijus dėl intensyvios anaerobinės adenozintrifosfato resintezės sutrinka pusiausvyra tarp laktato susidarymo ir likvidavimo, kada šios medžiagos koncentracija sparčiai didėja, vystosi metabolinė acidozė (Wasserman et al., 1990). Tyrimas parodė ne tik LKS , bet ir didelę LS įtaką vidutinių nuotolių bėgikų rezultatams (1 lent.). 1 lentelė. Statistiškai reikšmingi (p 0,05) tarp šio rodiklio reikšmių. Treniruotės mezocikle taikyti aerobinio pobūdžio krūviai neturėjo didelės įtakos ir 30 s maksimalių šuolių serijos rezultatams, nei iš viso per 30 s atliktų šuolių aukščio suma. Iš viso per 30 s atliktų šuolių aukščio suma pirmojo tyrimo metu buvo 1040,7±55,0 cm, o antrojo tyrimo metu – 1011,9±44,8 cm. Šiame tyrime pateikti santykinio atsispyrimo galingumo kaita, po akcentuoto aerobinio krūvio treniruotės mezociklo santykinis raumenų galingumas buvo statistiškai patikimai mažesnis (p0,05). 3 pav. Geriausių Lietuvos sprinterių (vyrai moterys) kvėpavimo dažnio vidutinės reikšmės. * — skirtumas statistiškai patikimas (p0,05). 4.1 Rezultatų aptarimas Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti Geriausių Lietuvos sprinterių kvėpavimo sistemos funkcijas bei aerobinio pajėgumo ypatumus taikant nuosekliai sunkėjančio krūvio metu (bėgtakiu), taip pat palyginti kvėpavimo sistemos funkcijas, aerobinio pajėgumo parametrus tarp geriausių Lietuvos sprinterių vyrų, ir geriausių Lietuvos sprinterių moterų kvėpavimo sistemos funkcijas, bei aerobinio pajėgumo rodiklius. Tyrimo metu kvėpavimo sistemos rodikliai buvo nustatomi spirometrijos būdu, anaerobinės apykaitos slenksčiai, maksimalus aerobinis galingumas buvo nustatomi netiesiogiai pagal deguonies suvartojimo per priklausomybę nuo bėgimo greičio buvo nustatomas maksimalus deguonies suvartojimas (VO2max). Pirmasis (VeS1) ir antrasis (VeS2) ventiliaciniai slenksčiai buvo nustatomi pagal ventiliacinių deguonies ir anglies dioksido ekvivalentų priklausomybę nuo bėgimo greičio. Pirmasis (VeS1) ir antrasis (VeS2) ventiliaciniai slenksčiai buvo nustatomi pagal ventiliacinių deguonies ir anglies dioksido ekvivalentų priklausomybę nuo bėgimo greičio. Tyrimo metu nustatyti geriausių Lietuvos sprinterių vidutiniai rodikliai skyrėsi nedaug. Forsuoto iškvėpimo talpa tyrimo metu, vyrų buvo didesnė nei moterų, tačiau moterų forsuoto iškvėpimo talpa procentais nuo normos buvo didesnė, taigi galima teigti kad forsuoto iškvėpimo talpa moterų yra geresnė (p0,05). Aukšto lygio dviratininkų, slidininkų, ilgų nuotolių bėgikų, plaukikų, irkluotojų maksimalus deguonies suvartojimas siekia 85 ml · kg-1· min-1 (Helgerud et al. 1990). Anaerobinių sporto šakų atstovų taip pat ir netreniruotų asmenų maksimalus deguonies suvartojimas vyrų siekia 40 ml · kg-1· min-1, o moterų 35 ml · kg-1· min-1(Neumann, 1988). Mūsų gauti duomenys yra didesni tiek vyrų VO2max (56,7 ±3,89 ml/kg/min.), tiek moterų VO2max (50,77 ±4,27 ml/kg/min.) vidutines reikšmes. Vyrų laktato koncentracija kraujyje tyrimo metu turėjo tendenciją mažėti, o moterų vidutinės reikšmės nežymiai kito. Lyginant vyrų vidutinės reikšmės buvo didesnės nei moterų, tyrimo metu(p>0,05) . Maksimalus O2Pulsas tyrimo metu tarp vyrų nesiskyrė, moterų duomenys svyravo, viso tyrimo metu vyrų vidutinės reikšmės buvo didesnės nei moterų, vyrų statistiškai didesnės reikšmės nei moterų (p0,05). Literatūra: 1. Alekrinskis, A., Staiulis, A, Talačka, E., Pečiūnas, E. (2005). Skirtingo amžiaus ir meistriškumo baidarininkų ir kanojininkų aerobinis pajėgumas. Sporto mokslas, 3 (41), 26—29. 2. Astrand, P.O., Rodahl, K. (1986). Textbook of Work Physiology. New York: McGraw-Hill, 299, 359—360. 3. Aleksandravičienė, R., Stasiulis, A. (2004). Sportinės aerobikos atstovių aerobinis pajėgumas nenutrūkstamo fizinio krūvio metu. Sporto Mokslas, 4(38), 55—58. 4. Baset, D., Howeley, ET. (2000). Limiting factor for maximum oxygen uptake and determinants of endurance performance. Med. Sci. Sports Exerc., 32(1), 70—84. 5. Conconi, F., Ferrari, M., Ziglio, P. G., Droghettti, P.& Codeca, L. (1982). Determination of the anaerobic threshold by noninvasive field test in runners. J Appl Phisiol, 52, 867—873. 6. Conconi, F., Grazssi, G., Casoni, I. Et al. (1996). The Conconi test: methodology after 12 years of application. Sports Medicine, 17, 509—519 7. Droghetti, P., Brosetto, C., Casoni, I., Cellini, M., Ferrari, M., Paolini, A. R., Ziglio, P.G., Conconi, F. (1985). Noninvasive determination of the anaerobic treshold in canoening, cross-cuontry skiing, cycling, roller, and ice-skatring, rowing, and walking. Eur J Appl Physiol Occup Physiol, 53 (4), 299—303. 8. Gocentas, A., Landor, A., Andziulis, A. (2004). Aerobinio parengtumo parametrų ir krepšinio treniruotės pratimų intensyvumo koreliaciniai ryšiai. Sporto Mokslas, 3(37), 34—38. 9. Hernandez, D., de la Rosa, A.,Barragan, A., Barions, Y., Salido, E., Torres, A., Martin, B., Laynez, I., Gonzalez, A. (2003). The ACE/DD genotipe is associated with the extent of exercise-induced left ventricular growth in endurance athletes. J. Am. Coll. Cardio., 6;42(3), 527—32. 10. Hoff, J., Helgerud, J. (2004). Endurance and strenght training for soccer players: physiological considerations. Sports Med., 34(3) , 165—180. 11. Hugson, R.L., Tschakovsky, M.E. (1999). Cardiovascular dinamic at the onset of exercise. Med. Sci. Sports Exerc., 31(7), 1005—1010. 12. Hofmann, P., Bunc, V., Leinter, H., Pokan, R., Gaisl, P. (1994). Heart rate treshold related to lactate trumpoint and steady-state exercise on cycle ergometer. Eur. J. Appl. Pysiol., 69, 132—139. 13. Janutis, N., Grūnovas, A. (2004). Sportininkų, adaptuotų skirtingo kryptingumo fiziniams krūviams, raumenų darbingumo įvertinimas. Ugdymas Kūno Kultūra Sportas, 1, 24—29. 14. Jones, A., Montgomery, H.E., Woods, D.R. (2002). Human performance: a role for the ACE genotipe? Exerc. Sport. Sci. Rev., 30(4), 184—90. 15. Jones, NL., Killian, KJ. (2000). Exercise limitation in health and disease. N. Engl. J. Med., 31, 343 (9), 632—41. 16. Kumagai, S., Tanaka, K., Matsuura, Y. et al. (1982). Relationship of a anaerobic threshold with the 5 km, 10 km and 10 miles race. Eur J Appl Pshiciol, 49, 10—23. 17. Laursen, P. B., Shing, C. M., Tennant, S. C., Prentice, C. M., Jankins, D.G. (2003). A comparison of the cycling performance of cyclists and thriathletes. J Sport Sci, 21 (5), 411—418. 18. Mero, A., Komi, P. V. (1986). Force - ,EMG-, and elastic – velocity relationships at submaximal, maximal and supramaximal running speeds in sprints. Eur J Appl Physiol. 55, 553 – 561. 19. Mann, R., Spraque, P. (1980). A kinetic analisys of the ground leg during sprint running. Res Quart Exerc Sport, 51 (2), 334 – 348. 20. Mockus, P., Stasiulis, A., Talačka, E., Alekrinskis, A. (2003). Lietuvos didelio meistriškumo orientacininkų aerobinis pajėgumas. Ugdymas Kūno Kultūra Sportas, 4, 31—34. 21. Montgomery, H., Clarkson, P., Barnard, M., Bell, J., Brynes, A et all (1999). Angiotensin-converting-enzyme gene insertion/deletion polymorphism and response to physical training. Lanset., 13:3 53(9152), 541—5. 22. National Basketball Conditioning Coaches Association. NBA pover conditioning. (1997). Human Kinetics, Champaign. 23. Richardson, DR,Randall, DC, Seck, DF. (1998). Cardiopulmonary system. Fence Creek Publ., Madison. 24. Rieder, T., Kullmer, T., Kindermann, W. (1987). Aerobe und anaerobe Laufbanddiagnostik. Deutschen Zeitschrift fur Sportmedizin, 38, 318—322. 25. Saltin, B., Radegran, G.,Koskolou, M,D., Roach, R.C. (1998). Skieletal muscle blood flow in humans and its regulation during exercise. Acta Physiol. Scand., 162(3), 421—436. 26. Stasiulis, A. Pravdinskienė, I. Gedvilas, V. (2003). Skirtingo stiliaus plaukikų aerobinis pajėgumas dirbant rankų ir kojų ergometru. Ugdymas Kūno Kultūra Sportas, 2 (47), 62—63. 27. Shneider, D. A, McLellan, T. M., Gass, G. (2000). Plasma cateholamine and blood lactate responses to incremental arm and leg exercise. Med Sci Sports Exer, 32 (3), 608—613. 28. Skinner, J. S., McLellan, H. (1980). The transition from aerobic to anaerobic metabolism. Research Quarterly for Exercise and Sport, 51 (1) 234—248. 29. Stasiulis, A. (1997) Krūvio dozavimo testuojant poveikis laktato slenksčio indentifikavimui. Ugdymas Kūno Kultūra Sportas, 1 (29), 67—72. 30. Stasiulis, A., Malkova, D. (1994). Ryšys tarp laktatinio slenksčio ir širdies susitraukimo dažnio nuosekliai didėjančio intensyvumo krūvių metu. Kūno Kultūra, 26, 62—69. 31. Stasiulis, A. (1999) Kvėpavimas. Abraitis, R., Cibas, P., Gronow, A., ir kt. Žmogaus fiziologija. 315-339. Kaunas: KMU. 32. Sadzevičienė, R., Poderys, J. (2005). Koncentruotų aerobinių krūvių įtaka didelio meistriškumo sprinterių greitosios adaptacijos ypatybės. Sporto Mokslas, 1(39), 70—73. 33. Venckūnas, T., Stasiulis, A. (2004). Ryšys tarp bėgikų aerobinio pajėgumo ir varžybų rezultatų. Ugdymas Kūno Kultūra Sportas, 3, 74—77. 34. Vainoras, A.(2002). Functional model of human organism reaction to load-evalution of sportsman training affect. Education. Physical Training. Sport, 3, 88—93 35. Wasserman, K, Whipp, B. J. Kovai, S. N., Beaver, W. L. (1973). Anaerobic treshold and respiratory gas exchange during exercise. J Appl Physiol, 35, 236. 36. Woods, D.R., Brull,D., Montgomery, H.E. (2000). Endurance and the ACEI/D polymorphism. Sci Prog., 83(Pt4), 317—36. 37. Wijen, J.A., van Baak, M.A., Tan, E.S. (1998). Variations in exercise sistolic blood pressure in physically active middle-age men with normal and elevated blood pressure. Int. Juornal of Sports Medicine., 9(6), 412—416. 38. Алабин, В.Г., Юшкевич, Т.П (1977). Спринт. Минск, 53—61. 39. Prieiga per interneta http://www.brianmac.demon.co.uk/energy.htm

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!