Geriausi vaistai nuo absurdo (A. Kamiu)

Geriausi vaistai nuo absurdo

Geriausi vaistai nuo absurdo – gyvenimas absurdiškoje realybėje su dorove ir jos supratimu. Absurdas mus lydi kiekvieną dieną mūsų gyvenime, tačiau gali atrodyti, kad žmonės jau nuo senų laikų savyje turi išvystę mechanizmą stengtis jo nesuprasti. O gerove įvardinčiau savo vietos ir pareigos pasaulyje pažinimą, nes nei vienas į šį pasaulį neateiname tam, kad keltume sumaištį, neapykantą ar bet kokį kitą absurdišką chaosą.

Aiškus tokio gyvenimo pavizdys yra Dr. Rije iš autoriaus Albero Kamiu 1947 m. parašyto kūrinio „Maras“. Šis daktaras negiria žmonių aplaidaus požiūrio į gyvenimą, žmonių įsitikinimas, jog jiems niekada neatsitiks nieko blogo jam yra nepriimtinas. Nors daktaras ir negali savo galvoje aprėpti didžiūjų pasaulio marų masto, tačiau skaitydamas apie juos jis įžvelgia vieną pasikartojančią tendenciją, kuri sieja visus nuo marų nukentėjusius žmones – niekas iš jų jo nesitikėjo ir nebuvo jam pasiruošę. Kai pasireiškė pirmieji masinės epidemijos ženklai gražiame Alžyro pajūrio miestelyje, vietiniai gyventojai į juos numojo ranka, didžiuliais skaičiais dvėstančios žiurkės miestelio gatvėse jiems buvo tik nepatogumas jų kasienybėje, o kai jos buvo pašalintos, vietos gyventojai neatkreipadmi dėmesio į šį keistą reiškinį gyveno savo gyvenimus toliau. Vienintelis apie marus apsiskaitęs Dr. Rije suprato, kad tai gali būti maro pradžia. Rije, ne kaip kiti miesto gyventojai, suprato, kad pasaulis yra kupinas absurdo, jis suprato, jog kiekviena diena žmogui gali būti paskutinė, jei jis nebus pasiruošęs šio absurdo nugalėti, taip pat suprato, jog kiekviename iš mūsų tvyrauja maras (kas ir yra absurdiškas įvykis mūsų gyvenime ar pasaulyje), kuris gali išsiveržti bet kurią mūsų gyvenimo akimirką. Prieš šį absurdišką marą pagrindinis veikėjas kovoja paprasčiausiai atlikdamas savo daktaro darbą. Jis nelaiko savęs didvyriu dėl savo įdedamų pastangų stabdant marą, tačiau supranta, jog papraščiausiai gyvenant dorovėje, tai yra atliekant savo pareigas, kovojant prieš marą ir padedant žmonėms, yra geriausias būdas kovoti su tokiu absurdu. Daktaras absurdu įvardina ne tik marą, bet ir karą. Kūrinyje teigiama: „Dievo rykštės po teisybei ne naujiena, bet vis dėlto maras ir karas žmones visada užklumpas tokius pat nepasiruošusius“, „Kai kyla karas, žmonės sako: „Tai ilgai netruks, pernelyg kvaila.“ Žinoma, karas tikrai yra kažkas pernelyg kvaila, bet trukti jis užtrunka. Kvailybė visada atkakliai laikosi, tai būtų nesunku pastebėti, jeigu ištisai nebūtų galvojama apie save“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!