Geras pasiruošimas makroekonomikos egzaminui

3. Makroekonominės politikos tikslai ir priemonės. Ekonominės politikos tikslai – kiekybiškai iš-matuojami tikslai, kurių negalima realizuoti rin-kos mechanizmu. Yra 5 pagrindiniai ek.politikos tikslai: aukštas užimtu-mas, kainų stabilumas, efektyvumas, teisingas pajamų paskirstymas ir augimas.Pirmi du tikslai yra susiję su ekonomi-kos stabilumu. Esant nestabiliai ekonomikai, daugelis žmonių neturi darbo, vyksta kainų augimas. Kainų stabilu-mas reiškia, jog norima išvengti vidutinio kainų lygio staigių kilimų ir kritimų.Infliacija sukelia visą eilę nepageidautinų padarinių. Efektyvumas – tai siekimas gauti kuo daugiau naudos, kuo geriau vartojant mūsų produktyviąsias pastan-gas. Teisingas pajamų paskirstymas supranta-mas taip, kai daugelis gyvena pasiturinčiai, šalyje netūrėtų būti skurdą kenčiančių žmo-nių. Pastovus augimas, suteikiantis galimybę pakelti gyvenimo lygį ateityje, yra labai svarbus tikslas. Ek-kos augimas reiškia gamy-binių pajėgumų padidė-jimą, kurį sąlygoja technologijos patobuli-nimas, įmonių, staklių ir kitų išteklių kiekybinis bei kokybinis padidėji-mas. Ek. politikos tikslai įgyvendinami, naudo-jant tam tikras ek. politi-kos priemones arba jų derinius. Ek.politikos priemonės – vyraiusybės nustatytų politikos tikslų vykdy-mas tam tikrais politikos įrankiais. Dažniausiai naudojami tokie įrankiai kaip fiskalinė, valstybės, biudžetinė, monetarinė ir valiutinė politika Ne viena politikos priemo-nė neveikia tikslų tiesiogiai. Tikslai ir politikos priemonės veikia tik toje pačioje ekonominėje sistemoje, funkcionuojančioje p/l rinkos dėsnius. 5. BVP: esmė, reikšmė. BNP ir grynosios gamybos veiksnių pajamos. BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba vertina-mas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė. BVP – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritori-joje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gau-tos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.Tai produktas, sukurtas šalies viduje. Parduotų prekių bei paslaugų suma vartoji-mo reikmenų ir gamy-bos veiksnių rinkoje rodo bendrą ekonominės sistemos veiklos rezultatą. Jis išreiškiamas bendruoju nacionaliniu produktu. BNP – bendra galutinių produktų, pagamintų šalies krašto ūkyje per tam tikrą laiką (metus), suma, išreikšta einamo-siomis kainomis. Galutinis produktas – prekės ir paslaugos, 9. BVP apskaičiavimo pajamų ir išlaidų metodai. Išlaidų apskaitos metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskir-ties prekių paklausa,t.y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos.Prekės ir paslaugos pagamintos šalyje g.b. panaudojamos namų ūkių vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į naują kapitalą ar grynųjų pardavimų užsienie-čiams finansavimui. Namų ūkio vartojimo išl.- vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma. Namų ūkių išlaidos: trumpalaikio vartojimo prekės (mais-tas, drabuž); ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuv automob); paslaugos(juridinės konsultacijos,bankų, kirpyklų pasl). Investicijos - firmų išlaidos naujoms įmo-nėms statyti, įrenginiams pirkti; tai nupirkti kapita-liniai ištekliai prekėms ir pasl. kurti. Investicinės išl.- 1)privačių firmų išl. mašinoms, įrenginiam, gamybin. pastatam; 2)gyvenamųjų namų statybos išl; 3)prekių likučių pasikeitimai. Vyr-bės išlaidos - tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlai-dos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, t.p. dar-bo jėgai įsigyti ir naudoti. Susideda iš: 1)išlaidų esamajam vartojimui valstybės finansuojamo-se įstaigose(įvairių varto-jimo prekių pirkimas); 2)investicinių išlaidų (valstybinių ligoninių statyba, kelių tiesimas). Pajamų apskaitos metodas. Nustatant BVP apimtį šiuo būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos,kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo pas-laugas. Darbo ir kapitalo pajamos susideda iš 4 elementų: samdomųjų darbuotojų darbo užm, nuomos pajamų, palūka-nų, pelno. Darbo užmo-kestis - išmokos darbuo-tojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą. Nuomos paj.- tai ž.ūkio ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos. Palūkanos - paj, gautos už paskolintus pinigus; tai pinigų skolinimosi kaina. Jas gauna bankų indėlininkai,firmų obli-gacijų savininkai. Pelnas- tai įvairių tipų firmų grynosios pajamos, lieka nčios padengus gamybos kaštus. Grynosios vidaus pajam. apskaičiuojamos kaip darbo užm, nuomos paj, palūkanų ir pelno suma, todėl sakoma, kad GrVPaj apskaičiuotos gamybos veiksnių kainomis. GrVPaj = W+R+i+Π (W-darbo užmokestis, R- nuomos pajamos, i- palūkanos, Π – pelnas) Netiesioginiai mokesčiai tai mok, kuriuos vyr-bė uždeda prekėms ir paslaugoms. Šiuos mok. firmos gaminamai produkcijai nustato vyr-bė todėl jie įtraukiami į gamybos kaštus ir jų dydžiu padidėja paga-mintos prekės rinkos kaina. Šie mokesčiai apima: PVM, pardavimo 15. Visuminių išlaidų pokyčiai ir pusiausvyros nacionalinio produkto multiplikacijos efektas. Visuminių išlaidų multiplikatprius. Pusiausvyros naciona-linis produktas – toks nacionalinio produkto dydis kuris yra lygus visuminėms išlaidoms. Taškas E0-pusiausvyros taškas kuriame visumi-nės išlaidos yra lygios nacionalinio produkto dydžiui, produkto reali-zavimno apimtis lygi jo gamybos apimčiai. AD visuminės paklausos tiesė. Pusiausvyros nacionalinės pajamos yra lygios numatomo vartojimo ir investicijų sumai. Pusiausvyros produktas galimas, esant šioms salygoms: 1) visuminė paklausa turi būti lygi nacionaliniam produktui, arba numatomos vartojimo išlaidos ir numatomos investicijos turi būti lygios visuminėms išlaidoms 2) numatomos investicijos turi būti lygios numatomam taupymui I=S. Pusiausvyros naciona-linis produktas išauga didesniu laipsniu negu faktiškai padidėja inves-ticijų paklausa. Investicijų išplečiantį poveikį paaiškina multi-plikatoriaus veikimas. Multiplikatorius - koeficientas rodantis kiek kartų padidės pusiausvy-rą atitinkantis bendrasis nacionalinis produktas, investicijoms padidėjus 1 vienetu, Multiprikatoriaus reikšmė visada didesnė už 1ir nesusijusi su ribiniu polinkiu vartoti. Jei MPC didelis multiplkatoriaus reikšmė didesnė, jei mažas - mažesnė Multiplikatoriaus efektą dar gali sukelti ir vartoji-mo išlaidų padidėjimas. 17. Pinigų esmė ir jų f-jos. Pinigų pasiūlos elementai. Pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, prekių apskaitos vieneto, taupymo ir mokėjimo priemonės f-jas. Pinigai atsiranda plėtojantis mainams. Pinigų f-jos: 1) pinigai – kaip mainų priemonė; tai priemonė, kurios deka vyksta prekių mainai tarpininkaujant pinigams; 2) pinigai – apskaitos (įvertinimo) vienetas, kuriuo nustatomos kainos ir vedama apskai-ta; 3) pinigai – taupymo priemonė tai tam tikras asmens turto saugojimo būdas; 4) pinigai – kaip mokėjimo priemonė – tai atidėtų mokėjimų mata-vimo priemonė (kai už prekes ir paslaugas pini-gai užmokami vėliau – piniginės paskolos). Visas f-jas pinigai atlieka tik nesant infliacijos, t.y. kai kainos stabilios. Pinigų elementai – tai sudėtiniai pinigų rodik-liai, kurie vartojami kaip pinigų kiekio matas, priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvai-rias likvidaus turto f-jas. Pinigų pasiūlos elemen-tai: 1) Sandėrio pinigai, arba pinigai siaurąja prasme: a) valiuta arba visi grynieji pinigai, esantys cirkuliacijoje; b) komerciniuose bankuose laikomi čekiniai indėliai, neduodantys palūkanų; c) komerciniuose bankuose laikomi čekiniai indėliai, duodan-tys palūkanas; d) kelionės čekiai. 2) Pinigai plačiąja prasme: a)pinigai siaurąja prasme; b) taupymo indėliai; c) smulkūs terminuoti indėliai; d) pinigų rinkos indėliai; e) pinigų rinkos savitarpio fondai. 3) Pusiau pinigai arba netikri pinigai: a) pinigai plačiąja prasme; b) stambūs terminuoti indėliai; c) vidaus ir užsienio indėlininkų indėliai, kurie banke laikomi valiuta. 4) Likvidūs aktyvai: a) pusiau pinigai arba netikri pinigai; b) valstybės vertybiniai popieriai; c) taupomosios obligacijos. 18. Pinigų paklausa. Pinigų M1 laikymo motyvai. Pinigai – tai viena iš turto formų, t.y. finansinis turtas. Jį sudaro esantys apyvartoje pinigai, tuo laikotarpiu turimos ban-ko sąskaitos, obligacijos. Pinigų atsargos yra sudaromos tam, kad būtų išleisti vėliau, pasitaikius palankiai progai. Šiuo atveju svarbi pinigų kaip mainų priemonės f-ja, kartu jie atlieka taupymo priemonės vaidmenį. Dėl šių dviejų f-jų žmonės nori turėti pinigų. Pinigų paklausa– tai turto kiekis, kurį šalies subjektai nori turėti pinigų forma. Dirbdami žmonės gauna pajamų, todėl nuolat didina savo turtą, o išleis- dami jį mažina. Žmonės laiko pinigus tik tuomet, kai jų naudą padengia alternatyvinius pinigų laikymo kaštus. Alternatyviniai pinigų laikymo kaštai – palūkanų prieaugis, kuris būtų gautas, jei turimų pinigų suma būtų paversta finansiniu 27. Biudž. pusiausvyros formavimas. Valstybės biudžeto deficito problemos ir valstybės skolos aptarnavimas. Valstybės pajamų ir išlai-dų balansas vad. Valsty-bės biudžetu.Subalansuo-tas biudžėtas - kai jo paja-mos lygios jo išlaidoms, biudžeto perviršis – kai biudžeto pajamos yra didesnės už biudžeto išlaidas, biudžeto defici-tas – kai jo išlaidos viršija pajamas. Jei biudžetas nėra subalansuotas, o yra deficitinis,susidaro vals-tybės skola.Vyr-bė skoli-nasi trukstamas lėšas iš dviejų pagr.šaltinių: centr. banko ir privataus sekto-riaus (piliečių ir bendro-vių).Skolinamasi parduo-dant vekselius arba obli-gacijas.Veiksmingiausias ekonomikos požiūriu yra deficitinis biudžetas, nes tuo atveju vyr-bė nedidi-na mokesčių ir todėl nesumažina asmeninio vartojimo. Deficitinis biudžetas yra priimtinas jeigu jis leidžia pasiekti potencialią gamybos apimtį. Biudžeto deficito susidarymo priežastys: dėl ekonominio nuosmu-kio, dėl vyr-bės aktyvios ūkinės veiklos. Atsiradus skolai vyriausybė ją turi padengti, nes didėja palū-kanos. Skolai padengti vyr-bė gali naudoti išlai-dų mažinimą, gali paimti kitą paskolą, blogiausiu atveju ji gali išleisti papil-domai pinigų į apyvartą. 28. Fisk. politikos esmė ir tikslai. Fiskalinės politikos savaiminio poveikio ir tikslinio naudojimo priemonės. Fisk. p-ka – tai mokesčių ir vyriausybės išlaidų naudojimo principai bei praktika, kuriais siekiama paveikti visuminės paklausos lygį. Fisk. p-ka –biudžėto p-ka. Jos pag-rindinis klausimas–biud-žėto balansas. Fisk. p-ka g.b. naudoja-ma ekonomikai stabili-zuoti. Jei faktinis nacio-nalinis produktas yra mažesnis už potencialųjį, vyriausybė įgyvendins skatinančią fiskalinę politiką. Ji apima: 1)vyr-bės išlaidų didinimą; 2)mokesčių mažinimą; 3)abieju išvardintų prie-monių derinimą.Neiš-vengiama tokios p-kos pasekmė biudžeto defici-to augimas. Biudžeto deficitas g.b. padengia-mas iš 2-jų šaltinių: vyr-bė skolinasi trūkstamas lėšas iš šalies gyventojų arba vyr-bė kuria naujus pinigus. Šis būdas gali paskatinti spartų kainų lygio augi-mą šalyje. Naujų pinigų kurimas daro didesnį skątinamajį poveikį ekonomikai. Jei ekono-mika yra pakilimo fazėje, vyr-bė įgyvendins stab-dančią fisk.p-ką.Ji apima: 1)vyr-bės išlaidų mažini-mą; 2)mokesčių didini-mą; 3)abiejų priemonių naudojimą kartu. Šios p-kos pasek-mė – biudžeto pertekliaus atsiradimas. Biudžeto pertekliaus atinfliacinis poveikis priklauso nuo to, kaip vyr-bė panaudos sukauptas perteklines lėšas. Biudžeto perteklius g.b. naudojamas valsty-bės skolai sumažinti arba išimtas iš apyvartos. Išimant perteklines lėšas ekonomikai daromas didesnis antiinfliacinis Pakilimas – fazę, kuriai yra būdingi aukšti BVP-o augimo tempai, didėjan-tys gamybos kaštai bei gamybinių pajėgumų stygius. Ekonominiam aktyvumui pasiekus aukščiausią pakilimo tašką – bumą prasideda kritimas. Išaugus resursų bei produkcijos kainoms, sumažėjus vienetiniam pelnui, verslininkai koreguoja realizacijos lūkesčius; namų ūkių vartojimas stabilizuojasi arba net mažėja, vartoto-jai praranda optimizmą. Ekonomika sugrįžta į pusiausvyrą. 31. Užimtumo ir nedarbo samprata. Nedarbo rūšys. Valst-bės užimtumo p-ka. Nedarbas - tai būsena, kai darbingi žmonės, norin-tys dirbti, neturi darbo. Bedarbiai yra nedirbantys darbingo amžiaus darbin-gi asmenys, nesimokan-tys dieninėse mokymo institucijose, užsiregistra-vę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasi-rengę profesiniam moky-muisi. Darbo jėga - visi sulaukę darbingo am-žiaus užimti gyventojai ir bedarbiai. Nedarbas sukelia ne tik ekonomi-nio pobūdžio neigiamas pasekmes, bet ir sociali-nes, psichologines, mora-lines ir t.t Nedarbo lygis skaičiuojamas kaip santykis tarp bedarbių ir darbo jėgos (procentine išraiška). Nedarbo formos: Tekamasis (frikcinis) - nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant darbą. Tekamasis darbas yra neišvengiamas ir tam tikru mastu pageidauti-nas,kadangi nemaža dalis darbuotojų pereina į aukštesnės kvalifikacijos, geriau apmokamą darbą. O tai skatina, gamybos plėtrą, didina gyventojų pajamas, gerėja gyveni-mo lygis. Struktūrinis - kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros (kvalifikacijos, profesijos). Keičiantis technologijai, keičiasi bendros darbo paklausos struktūra. Kai kurioms profesijoms paklausa ne tik sumažėja, bet ir išnyksta, atsiranda kitų, pažangesnių profesijų paklausa. Darbo jėgos struktūra ne taip greitai prisiderina prie naujos paklausos. Ciklinis - atsiranda dėl sumažėjusio ūkio aktyvumo, kai ūkio vystymasis pasuka nuosmukio linkme. 32. Nedarbo lygis. Visiškas užimtumas. Natūralus nedarbo lygis. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo (darbo jegos) – panaudojimo laipsnį. Jį tiesiogiai išreiš-kia nedarbo lygis. LF=E+U (LF – darbo jega, E – užimtų gyven-tojų skaičius, U – bedar-bių skaičius). Visiškas užimtumas – maksimalu darbo jegos panaudojimo lygis, tai tokia situacija, kai ekonomikoje egzis-tuoja tik tekamas ir struk-tūrinis nedarbas. Taigi, esant visiškam užimtu-mui, nedarbas šalyje egzistuoja. Todėl vietoj visiško užimtumo daž- 19.Bankų sistema. Centrinio banko ir komercinių bankų f-jos. Dalinio rezervo principas. Bankų funkcijos: 1. Bankai vykdo laikinai laisvų piniginių lėšų ir santaupų telkimą. Padėti į banką indėliai (depozitai) duoda jų savininkams pajamas palūkanų forma (tai seniausia ir viena pagrindinių banko funkcijų). 2. Bankai teikia kreditus ir neretai tampa įmonių akcininkais 3. Vykdant ūkinius sandėrius bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose 4. Bankai leidžia į apyvartą pinigus, vertybinius popierius ir su jais atlieka operacijas. 5. Bankai konsultuoja klientus, jiems suteikdami reikiamą ekonominę ir finansinę konsultaciją Bankai, priimdami depozitus (indėlius), duodami paskolas, tapdami įmonių akcininkais, atlikdami atsiskaitymo operacijas, įtakoja tam tikrus ūkio procesus, juos kontroliuoja. Jie perkelia pinigines lėšas iš tų ekonomikos sferų, kur jos susikaupia ir yra laisvos, į tas , kur jos gali būti aktyvios ir pelningiau panaudotos. Tuo pasireiškia bankų ekonominis vaidmuo. Bankų rūšys: Pagal nuosavybės formas bankai gali būti skirstomi į: 1. Valstybiniai bankai. Jie yra valstybės nuosavybė. Jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas. 2. Akciniai bankai. Tai bankai, paprastai veikiantys kaip akcinės bendrovės. Akcinės bendrovės forma padeda bankams sparčiau augti, sutelkti daugiau lėšų. 3. Kooperatiniai bankai. Jie jungia smulkaus kredito draugijas, kurios priima gyventojų indėlius ir iš sukauptų lėšų duoda jiems trumpalaikes paskolas 4. Municipaliniai ir komunaliniai bankai. Jie gali būti kaip miestų savivaldos organų nuosavybė ir teikia kreditus miestų ūkiui finansuoti 5. Mišrieji. Dalį tokių bankų akcijų turi privatūs asmenys, dalį organizacijos ir valstybė. 6. Tarptautiniai bankai. Jie atstovauja tarpvalstybinius interesus. Bankų rūšys pagal veiklos pobūdį ir funkcijas: Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas bankai skirstomi į emisijos, komercinius, investicijų, taupomuosius, ipotekos, duomenų ir kt. Svarbiausias vaidmuo šalies kreditinėje sistemoje tenka centriniam emisijos bankui. Kiekvienoje šalyje yra tik vienas centrinis emisijos bankas. Centrinis emisijos bankas. Jis neturi tiesioginio ryšio su ūkinėmis institucijomis ir organizacijomis. skirtos galutiniam vartojimui, nepaisant kokiame ekonomikos sektoriuje šis vartojimas vyksta. Prekės, skirtos tolesniam vartojimui, vadinamos tarpiniu produktu. Tarpinis produktas – prekės ar paslaugos, firmų naudojamos kaip ištekliai kitų prekių ar paslaugų gamyboje. Atviros ekonomikos sąlygomis dalis pajamų cirkuliuoja iš vienos valstybės į kitą, sudary-damos vadinamuosius gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautus. Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas – tai gamybos veiksnių pajamų, gautų už šalies gamybos veiksnių užsieniui teikiamas paslaugas, ir užsienio gamybos veiksnių, teikiamų paslaugų šalies ekonomikai, pajamų skirtumas. Įvertinus grynąsias gamybos veiksnių pajamas (NIF), apskaičiuojamas BNP=BVP+NIF. 6. BVP defliatorius. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas. BVP defliatorius tai infliaciją parodantis rodiklis. BVP defliato-rius arba BVP kainų indeksas tai rodiklis, kuris parodo visų BVP sudarančių prekių ir paslaugų vidutinių kainų pokyčius. Jis skaičiuojamas nominaliojo BNP santykis su realiuoju BNP. Nustatant kainų pasikei-timą reikia nustatyti bendrą kainų lygį.Bend-ras kainų lygis nustato-mas kainų indeksais. Kainų indeksas – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaič. lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių ir pas-laugų vartotojo krepše-lio vertinę išraišką atskirais lakotarpiais. Kainų indekso didėji-mas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, rodo infliaciją, o kainų sumažėjimas–defliaciją. 7. Nominalusis BVP ir realusis BVP. Norėdami palyginti įvairių metų bendrojo nacionalinio produkto apimties kitimą, turime atsižvelgti į kainų povei-kį. Tuo tikslu nustato-mas bazinis kainų lygis – tai pasirinktų kokių nors metų kainų lygis. Skiriame nominalųjį ir realųjį BNP-ą. BNP-ą matuodami bazinių metų kainomis gauna-me duomenis apie realųjį BNP-o dydį ir jo dinamiką. Einamųjų metų kainos vadinamos faktinėmis kainomis. Bazinių metų kainos, naudojamos kitų metų BNP skaičiuoti, vad. palyginamosiomis/ sugretinamosiomis kainomis. Nominalusis BNP – visų baigtinių prekių ir paslaugų,pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma faltinėmis (eina-mosiomis) rinkos kainomis.. mokestį, turto ir licencijų mok, akcizus, muitus ir t.t. Firma netiesiog. mok. sumoka iš pajamų, gautų realizavus produkciją. Netisioginiai mok. šalies požiūriu - tai pirminės valstybės pajamos. Taigi BVP, apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užm,palūkan rentos,pelno,amortizacijos bei netiesiog. mok. suma: BVP=W+R+i+Π+De+Ti (De – amortizacija, Ti – netiesioginiai mokesčiai) 10. BVP pagrindu skaičiuojami: grynasis vidaus produktas, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir asm.disponuojamosios pajamos. BVP apimtis, sumažinta amortizacinių atskaitymų dydžiu, vad. grynuoju vidaus produktu, apskaičiuotu rinkos kainomis. GrVP=BVP-De (GrVP-gryn.vid.prod., De-amortizacija). Grin.vid.produktas parodo rinkos kainą tų baigtinių prekių ir paslaugų, kurios lieka visuomenei vartoti bei gamybiniam kapitalui išplėsti. Grynosios vidaus pajamos-tai visų gamy-bos veiksnių dalyvaujan-čių tam tikrų metų BVP gamybos procese, gaunamų pajamų suma. Asmeninės pajamos - tai paj, kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki jiems sumokant asmeni-nius mokesčius. Tai faktiškai gaunamos paj, apskaičiuojamos iš gry-nųjų vidaus pajamų atė-mus įnašus soc.draudi-mui, AB pelno mokes-čius bei nepaskirstytą pelną ir pridėjus transfe-rinius išmokėjimus.Iš asmeninių paj, sumokė-jus asmeninius mokes-čius gauname grynąsias asmenines pajamas. Tai šeimų ar atskirų individų paj, likusios atskaičius jų asmeninius mokesčius. 12. Ryšys tarp vartojimo ir visuminių pajamų: vartojimo f-ja. Ribinis polinkis vartoti. Asmeninės disponuoja-mos pajamos yra namų ūkio pajamos atmetus valstybei sumokėtus tiesioginius mokesčius ir pridėjus išmokas bei nemokamas paslaugas, gautas iš valstybės. Į as-menines pajamas neįeina valstybės tranferiniai išmokėjimai, nereikia mokėti valstybės mokes-čių. Todėl asmeninės disponuojamos pajamos sutampa su nacionalinė-mis pajamomis. Asmeni-nes pajamas galima panaudoti dviem būdais: vartoti arba taupyti. Taupymas – dalies asmeninių pajamų neišleistų asmeniniam vartojimui pavertimas santaupomis. Vartojimo paklausą atspindi vartojimo funkcija – Vartojimo f-ja – vartojimo apimties priklausomybė nuo disponuojamų pajamų C=f(Y): čia C – vartojimas, Y – disponuojamos pajamos. turtu (obligacijomis), duodančiu palūkanų. Pinigų laikymo naudą sudaro: 1) sandėrio motyvas; 2) atsargų (apsidraudimo) motyvas; 3) turto motyvas. Sandėrio motyvas – tai pinigų laikymas, kadangi mokėjimas ir įplaukos nesutampa (nėra tiksliai sinchroniški). Atsargos (apsidraudimo) motyvas – tai išankstinis nusistatymas laikyti pinigus tokiems poreikiams patenkinti, kurių tikslūs pobūdis dar nežinomas. Turto motyvas – tai grynų pinigų pavertimas palūkanas duodančiais nerizikingais finansiniais aktyvais; tai grynų pinigų laikymas nerizikuojant, t.y. atsisakant aukštų rizikingų palūkanų ir stengiantis sudaryti finansinių investicijų portfelį su mažesnėmis, bet stabilesnėmis palūkanomis. poveikis. Gražindama skolą, vyr-bė išperka vert. popierius iš gyventojų. Vyr-bės išlaidų ir mokes-čių dydžio keitimas nėra vienintelis būdas ekono-mikai stabilizuoti. Ekonominė sistema turi savaiminius stabilizato-rius–tai savaime veikian-čios biudžeto p-kos prie-monės, kurios padidina visuminę paklausą, kai ekonomika nuosmukyje, ir pristabdo visuminės paklausos augimą, kai ekonomika kyla. Pagr. savaiminiai stabilizatoriai yra mokesčiai ir transferi-niai mokesčiai (nedarbo pašalpa).Mokesčių apim-tis auga didėjant nacio-naliniam produktui. Transferinių mokėjimų dydis keičiasi priešingai. Valstybės biudžeto reguliavimo priemonės skirstomos į 2 grupes: 1)Savaiminio poveikio priemonės (stabilizato-riai); 2)Specialiosios tikslinės priemonės. Savaiminio poveikio priemonės (stabilizato-riai) - priemonės, kurios pristabdo visuminės paklausos augimą, kai ekonomika sparčiai vystosi ir didina visuminę paklausą, pradėjus reikštis ekonomikos smukimui:1) Mokesčiai (apmokestinimo normos ir sąlygos); 2)Vyr-bės išlaidos; 3)Vyr-bės transferinės išmokos (piniginiai pervedimai). Mokesčiai mažina dispo-nuojamas pajamas ir tuo pačiu šeimų (namų ūkių) vartojimo išlaidas. Mokesčių pagalba surinktas pajamas vyr-bė naudoja savo išlaidoms, tačiau nebūtinai tais pačiais metais. Vyr-bės išlaidos. Valstybės biudžete vyr-bės išlaidos sudaro gana stabilų dydį ir mažai reaguoja į ekonomikos ciklus. Tai yra todėl, kad daug vyriausybės išlaidų straipsnių ir jų bendra suma nustatomi iš ank-sto,juos tvirtina parla-mentas ir vyr-bės galimy-bės jas keisti yra ribotos. Vyr-bės transferinės išmokos. Šios rūšies fisk. politikos priemonės daro tiesioginį ir stiprų anticik-linį poveikį į ekonomikos svyravimus. Jos yra priešingos mokesčiams: mokesčiai yra ta šeimų pajamų dalis, kuri yra uždirbta, bet negauta, o vyriausybės transferinės išmokos yra ne uždirbtos, bet gaunamos pajamos. Tikslinės paskirties prie-monės dažnai naudoja-mos, kai ekonomikoje įsigali ilgalaikiai recesiniai (nuosmukio) ar infliaciniai tarpsniai. Tada vyr-bė pradeda keisti apmokestinimą , radikaliau pertvarko vyr-bės išlaidų struktūrą, apimtis. Kitaip tariant, vyr-bė keičia savo fisk. p-ką 29.Ekonimikos augimo sampr,veiksniai,tempai. Ekonominis augimas– tai pagamintų prekių ir su-teiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarį; ilgalaikis valsty-bės gamybinio potencia-lo plėtojimas, kurį apibū-dina realiojo BVP augi-mas. Ekonom. augimas klasifikuojamas p/l įvai-rius veiksnius, svarbiau-sieji yra: 1)g-bos veiksnių naudojimo pobūdis; 2)g-bos apimties kitimo tempų dydis. niausiai vartojama natūralaus nedarbo lygio sąvoka. Natūralus nedar-bo lygis – tai nedarbo lygis, susidarantis esant stabiliam infliacijos lygiui, ir šiomis sąlygo-mis gaminant potencia-lųjį BNP-ą.Naturali nedarbo forma yra tekamojo ir struktūrinio nedarbo sumos santykio su visais darbingais gyventojais procentinė išraiška. NUR= (NUR – natūrali nedarbo norma, Uf – tekamasis nedarbas, Us–struktūrinis nedarbas,LF–darbo jėga). Išvystytos rinkos šalių patyrimas rodo, kad esant 4-6 proc. bedarbių nuo esamos darbo jėgos šaly-je, nekyla jokių ekonomi-nių problemų. Toks nedarbo lygis leidžia prekinio ūkio ekonomi-kai greitai prisiderinti prie nuolat besikeičiančios bendrosios paklausos. 33. Nedarbo ekonominiai ir socialiniai padariniai. Nedarbo mažinimo priemonės. Valstybės užimtumo politika. Aukštas nedarbo lygis sukelia nuostolius, kuriuos galima suskirstyti į 2 grupes: makroekono-minius ir mikroekonomi-nius. Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai–nuos-toliai, padaryti žmogui, praradusiam darbą. Pir-miausia darbo netekęs žmogus praranda visas arba dalį pajamų, med. draudimą ir kt. Mokamos nedarbo pašalpos tik iš dalies kompensuoja šį praradimą. Nedarbas sukelia ir psichologinių sunkumų–nepasitikėjimą ateitimi, nevisavertišku-mo jausmą ,kt. Savano-riškas nedarbas - tai nedarbas, kai žmonės nesutinka dirbti už esamą pusiausvyros darbo už-mokestį. Tokia situacija atitinka natūralųjį nedar-bo lygį. Savanoriškai atsisakydami darbo, žmonės mano, kad laisvalaikis yra didesnė vertybė negu darbo pajamos, jie tikisi ateityje gauti geriau apmokamą darbą. Tačiau tai nesu-menkina mikroekono-minių kaštų (nuostolių) problemos. Nedarbo mažinimo priemonės skiriamos į: didinančias darbo pasiūlą ir didinančias darbo paklausą. Darbo pasiūla gali būti padidinta: 1) tobulinant darbo rinkos paslaugas; 2) tobulinant deficitinių specialybių profesionalų paruošimą; 3) koreguojant valstybės pagalbą bedarbiam; 4) mažinant pajamų mokes-tį. Priemonės, galinčios padidinti darbo paklausą: 1)vyr-bės ir profsąjungos įtaka, pristabdant struktū-rinius kitimus ekonomi-kos augimo sąlygomis; 2) visuminis paklausos didinimas; 3) papildomų darbo vietų kūrimas, plėtojant smulkųjį verslą; 4) darbo namuose plėtimas. Centrinio emisijos banko funkcijos: 1.Pagrindinė CB funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje. CB valdo ekonomiką, didindamas ar mažindamas šalies pinigų kiekį (emisiją) 2.Kredituoja komercinius bankus 3.Reguliuoja kredito ir pinigų cirkuliaciją 4.Saugo šalies valiutines atsargas, vertybinius popierius 5.Centrinis bankas nėra grynai komercinė institucija. Pagrindinis jo tikslas ne pelnas, o nacionaliniai interesai. 6.Centinis bankas nėra tiesiogiai pavaldus vyriausybei. Administraciją skiria ne vykdomoji valdžia, o valstybinė (parlamentas, seimas) 7.CB vykdo nacionalinę pinigų politiką Komerciniai bankai - ūkinės organizacijos, dirbančios savimokos principu. Bankai savarankiškai akumuliuoja laikinai laisvas įmonių, organizacijų, institucijų, gyventojų lėšas ir tokiu būdu sukaupia tam tikrą kapitalą, kurį naudoja komercinei veiklai. Komerciniai bankai atlieka organizacijų kreditavimą. Investicijų bankai atlieka vertybinių popierių emisijos, pirkimo ir pardavimo operacijas Taupomieji bankai, surinkdami iš gyventojų santaupas ir įjungdami jas į kapitalo rinką, padeda kaupti ir centralizuoti finansinį kapitalą. Ipotekos bankai teikia paskolas, laiduojamas įkeistu nekilnojamu turtu (žeme, pastatais ir pan.) Duomenų bankai kaupia įvairiausią informaciją ir už tam tikrą mokestį leidžia ja naudotis. Šiuolaikinė bankininkystė pagrįsta dalinio rezervo sudarymo principu. Siekiant išvengti finansinės panikos komerciniai bankai dalį rezervo laiko centriniame banke ir reikalui esant gali iš jo skolintis. Toks CB vaidmuo padeda išsaugoti bankinės sistemos stabilumą. CB garantuoja, kad vyriausybė būtų pajėgi vykdyti mokėjimą, esant biudžeto deficitui. Realusis BNP – per-skaičiuotas nominalusis BNP, atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimo tempą arba visų baigti-nių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma palyginamosiomis kainomis. 8. Trumpas BVP apskaičiavimo metodų apibūdinimas. BVP apskaičiavimas gamybos metodu. Išlaidų apskaitos metodu BVP nustato-mas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa,t.y. kaip visų ekonomikos sektorių šlaidos.Prekės ir paslau-gos pagamintos šalyje g.b. panaudojamos namų ūkių vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į naują kapitalą ar grynųjų pardavimų užsienie-čiams finansavimui. Pajamų apskaitos metodas. Nustatant BVP apimtį šiuo būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. Darbo ir kapitalo pajamos susideda iš 4 elementų: samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio, nuo-mos pajamų, palūkanų, pelno. Gamybos metodas Tai BVP apibūdinimas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus. Galutinis produktas-tai prekė ar paslauga, skirta galutiniam vartojimui; ji nenaudojama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugom gaminti. Daugelis gaminamų produktų pereina kelias gamybos stadijas, kol sukuriama galutinė prekė ar paslau-ga. Tarpinis produktas. tai prekės ir paslaugos, panaudotos kaip sąnau-dos gaminant kitas prekes ir paslaugas. Taigi priklausomai nuo to kur naudojamos prekės, g.b. tarpinės ir galutinės. Pvz: kuras, jei įmonės naudoja jį kaip žaliavą savo produkcijai gaminti, tai bus tarpinis prod; jei jis skirtas namų ūkių poreikių tenkini-mui, tai galutinė prekė. Pridėtinė vertė- tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkc. rinkos kainos ir gamy-bai pirktų prekių ir paslaugų kainų. Visos šalies mastu BVP apim-tį nustatant gamybos būdu,sumuojama pridė-tinė vertė, sukurta kiek-vienoje ekonomikos šakoje. Į nustatomą BVP įskaičiuojama: 1) galutinių prekių vertė pagaminta analizuoja-maisiais metais; 2)Vertė kai kurių prekių ir pas-laugų kurios kuriamos ir teikiamos vartotojams nemokamai(švieimo, gydymo,policijos) Vartojimo f-jos nuožul-numas yra ribinis polin-kis vartoti. Rib.polinkis vartoti–vartojimo prieau-gis, disponuojamoms pajamoms padidėjus vienu vienetu MPC=∆C/∆Y. MPC – dydis, kuriuo padidėja vartojimo apimtis, grynosioms asmeninėms pajamoms išaugus vienu vienetu (0>MPC

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!