Geometrinės figūros Vilniaus architektūroje

ĮVADAS

Vilnius yra ilgalaikė, istorinė Lietuvos sostinė, gyvuojanti jau 702-uosius metus. Per tokį laiką šis miestas pasikeitė vienavertus neatpažįstamai. Jis plėtėsi, jį siaubė gaisrai ir karai, kilo sukilimai, keitėsi architektūros stiliai. Vilniuje gyvuoja gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, brutalizmo, modernizmo ir dar kitokių stilių pastatai. Tačiau kyla klausimas – kas verčia vieną architektūros stilių skirtis nuo kitų? Kokie dažniausi bruožai naudojami kiekviename iš jų? Palyginus Vilniaus senamiestį su Konstitucijos prospektu visai aiškiai matosi, kaip per amžius keitėsi architektų meno nuovoka. Kadangi mes mokomės matematinėje klasėje, mes nutarėme pasidomėti geometrinėmis figūromis Vilniaus architektūroje, pamatyti, kokios daugiausiai naudojamos kokiuose archhitektūros stiliuose ir pagal šiuos duomenis sukurti savo pastato dizainą.

TIKSLAS

Išanalizuoti skirtingų Vilniaus architektūros stilių pastatus, identifikuojant dažniausiai naudojamas geometrines figūras, ir remiantis šia analize sukurti originalų pastato dizainą, kuris atspindėtų populiariausias geometrines formas bei stilistinius elementus.

UŽDAVINIAI

1. Išrinkti po 4 pastatus iš 5 dažniausiai sutinkamų architektūros stilių Vilniuje;

2. Surasti ir suskaičiuoti juose daugiausias naudojamas figūras;

3. Pagal populiariausias geometrines figūras sukurti savo pastato 3d modelį, kuris atspindėtų dažniausius mūsų išanalizuotų pastatų bruožus viename;

4. Atspausdinti dizainą 3d spausdintuvu

TEORINĖ DARBO DALIS

1. Kokie architektūros stiliai daugiausiai naudojami Vilniuje?

Pats pirmas mūsų uždavinys buvo išskirti penkis dažniausiai sutinkamus architektūros stilius Vilniuje ir iš jų išrinkti . Mes skaitėme daug straipsnių, rėmėmės asmenine patirtimi ir vaikščiojome aplink Vilnių siekdami išsiaiškinti atsakymą į šį klausimą. Vilniaus pastatų įvairovės diapozono platybe retas suabejotų. Vilnius ir bendrai Lietuva per visus savo gyvavimo laikus sulaukė nemažai įtakos iš Vakarų Europos valstybių, SSRS ir panašiai. Ši įtaka apėmė lietuvių kultūrą, kalbą, meną, muziką, architektūrą ir ne tik.

BAROKAS. Barokas į Lietuvą atėjo nedaug atsilikęs nuo Europos. Viena iš pirmųjų barokinių bažnyčių Romoje – Jėzaus bažnyčia – baigta statyti 1584 m., o pirmoji barokinė bažnyčia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pastatyta Nesvyžiuje 1587– 93 m. Baroko kultūros suklestėjimą Lietuvoje nulėmė katalikybės atgimimas XVI a. pab. –- XVII pr. ir aktyvi jėzuitų ordino veikla. Daugelis didikų iš kalvinistų, liuteronų perėjo į katalikybę, globojo vienuolijas, kvietėsi jas į Lietuvą. Baroko įsitvirtinimo laikotarpis iki XVII a. vidurio – tai tolimesnis Lietuvos kultūros kilimo metas, kupinas kūrybiškumo, ambicijų ir naujovių. XVII a. pirmoji pusė buvo kaip niekad palanki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bei jos sostinės Vilniaus ekonominiam klestėjimui. XVIII a. viduryje susiformavo savita baroko atmaina – Vilniaus baroko mokykla, šis stilius išplito po visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją: dabartinę vakarų Baltarusiją, šiaurės ir vakarų Ukrainą ir rytų Lenkiją. Žymiausias Vilniaus baroko architektas Janas Kristupas Glaubicas Vilniuje kūrė 1737 – 1767 m. Jo dėka Vilniaus panoramas puošia grakštūs Šv.Jonų, Šv.Kotrynos, Misionierių bažnyčių siluetai, jis sukūrė ir originalius Bazilijonų vienuolyno vartus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!