Gentis Haemophilus priklauso Pasteurellaceae šeimai, kurioje dar yra Pasteurella ir Actinobacillus gentis. Pirmasis hemofilines bakterijas išskyrė 80-siais metais XIX a. žymus vokiškas daktaras ir bakteriologas R. Kochas. Jis išskyrė jas iš konjuktyviojo ligonio eksudato, sergančio egiptietišku konjuktyvitu. Vėliau panašius mikroorganizmus išskyrė M.I. Afanasjevas (1981 m.) ir Pfeiferis (1982 m.) iš pūliuojančio gabalėlio audinio, paimto iš numirėlio plaučių, sirgusio pandemijos gripu. Ilgą laiką ši mikrobą laikė gripo sukėlėju (Influenzae).Visai neseniai DNR-hibridizacijos metodu buvo nustatytas konjunktyvito ir plaučių uždegimo sukėlėjų identiškumas, o konjunktyvito sukėlėjas, anksčiau žinomas kaip H.aegyptus, sistematizuotas kaip H.influenzae, aegyptus biovaras.
Haemophilus Influenzae ( Afanasjevo-Pfeiferio lazdelė) – sukelia meningitą, endokarditą, absesus, odos, nagų ir akių pakenkimus.
Haemophilus Influenzae biovaras aegyptus (Kocho-Uikso lazdelė) – sukelia konjunktyvitą, vaikams – braziliškąją purpurinę karštligę, pasireiškiančią karščiavimu, kraujosruvomis odoje ir gleivinėse, šoku ir mirtimi.
Haemophilus ducreyi (Diukrėjaus-Uno lazdelė) yra venerinių ligų sukėlėjas. Sukelia minkštąją opą (šankerį).
Hemofilai yra gramneigiamos, nejudrios, sporų nesudarančios lazdelės, kurių ilgis 1,0 -1,5µm. Lazdelės yra trumpos apvaliais galais, todėl dar vadinamos kokobakterijomis, kartasis išsidėstę trumpomis grandinėmis. Fakultatyviniai anaerobai, auga specialiose terpėse 24-430C, optimali augimo temperatūra -370C. Bakterijų morfologija priklauso nuo augimo fazės ir maitinamosios terpės: po 6-8 val. vyrauja kokobakterinės formos, vėliau atsiranda ilgesnių lazdelių, polimorfinių bakterijų. Jaunos kultūros H.influenzae bakterijos gali turėti polisacharidinę kapsulę, tačiau kitos Haemophilus rūšys jos nesudaro.
Žmogaus organizme
Gyvūnų organizme
H.influenzae
H.parainfluenzae
H.haemolyticus
H.parahaemolyticus
H.aphrophilus
H.paraphrophilus
H.paraphrohaemolyticus
H.segnis
H.ducreyi
H.parasuis (kiaulės)
H.paragallinarum (naminė paukštis)
H.paracuniculus (triušiai)
H.haemoglobinophilus (šunys)
H.felis (katės)
Antigenai.
Kapsulę sudarančios H.influenzae padermės, remiantis kapsulės polisacharidais, skirstomos į 6 serovarus ( a-f). H.influenzae b serovaro kapsulinis antigenas yra fosforibozilribitolfosfatas (PRP). Serovaras nustatomas atliekant reakcijas su specifiniu serumu, taip pat imunofluorescencijos metodu. Dauguma H.influenzae padermių, sudarančių normalią kvėpavimo takų mikroflorą, kapsulių neturi. Somatiniai antigenai su virulentiškumu nesusiję. Juos sudaro du baltymai: P medžiaga - somatinis antigenas ir M medžiaga – labilusis paviršinis antigenas.
Patogeniškumo veiksniai
Endotoksinai (lipopolisacharidai – LPS).
Kapsulė H.influenzae invaziškumą lemia kapsulės polisacharidai, kuriems būdingos antifagocitinės, adhezinės ir imunosupresinės savybės. H.influenzae b serovaro kapsulės poliribozė ir poliribitolfosfatas (PRP)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!