Garšva - prieštaringa (dvilypė) asmenybė

Įvadas.
Pagrindinis „Baltos drobulės” veikėjas yra vaizduojamas kaip išskirti­nė asmenybė. Rudasis žmogus su Helovyno kauke papasakoja Garšvai pasakaitę apie angelą, kuris paliečia gimusįjį, kad tas neprisimintų dan­gaus, ir atkreipia dėmesį į jo veido disproporciją, matomą nuotraukose (12 b). Ši nuoroda leidžia interpretuoti romano veikėją kaip žmogų, ku­riam aukštesniųjų jėgų valia buvo skirtas ypatingas likimas ir be galo jautri siela, besiilginti pasakos ir skaudžiau nei kiti žmonės jaučianti kančią.
1. Nuo pat vaikystės Garšva elgiasi neįprastai.
Pavyzdžiui, dar berniukas Karlsbado kurorte iš nepažįstamo žmogaus gavęs dovanų žėrinčių vyšnių, Garšva pradeda dvejoti, ar suvalgyti uogas, ar tiesiog grožėtis jomis.
Nuo mažumės jis pažįsta dvilypumo jausmą, kurį patir­davo laukdamas tėvų ir nusivildamas, kad laukimas pasitraukė. Dar būdamas vaikas jis „išgirsta” magišką žodį „Zoori”, kurio vėliau šauk­davosi, kai pasaulis pradėdavo liguistai keistis.
2. Ankstyvos jaunystės metais Garšva buvo kitoks nei dauguma tokio amžiaus jaunuolių.
Iki prasidedant ligai Garšva jaučiasi laimingas: studijuoja literatū­rą, rašo eilėraščius, myli Jonę, nevengia nuotykių ir su kitomis moteri­mis, puikiai lošia biliardą ir šlifuoja gatves, apsirengęs taip, kaip, jo su­pratimu, turi atrodyti tikras poetas. 12 a skyriuje šmaikščiai aprašomas didmiesčiu apsimetantis tarpukario Kaunas, kurio pretenzijos į vakarietiškumą ironiškai gretinamos su tuščiu Garšvos menininko įvaizdžiu.
3. „tikrasis gyvenimas pasibaigia ir prasideda sukta ir atsargi kova su mirtimi”.
Visas jaunuolio svajones apie vedybas su Jone, kada nors gimsiantį vai­ką, trokštamą garbę, premiją ir pinigus sugriauna netikėtas ligos prie­puolis. Nuo tada, Garšvos žodžiais, „tikrasis gyvenimas pasibaigia ir prasideda sukta ir atsargi kova su mirtimi”. Parašo jai laišką, kad jos atsisako.
Per pirmąjį bolševikmetį Garšva buvo kankinamas enkavedistų. Di­džiausio nužeminimo akimirką prabudo pasipriešinimo jėga, kuri nuo tol jį lydės per visą jo „nevykusį” žemės gyvenimą. Romano struktūro­je NKVD kankinimo epizodas yra susietas su Juozapato pakalnės vizi­ja. Abu teismai aprašyti 8 skyriuje ir atspindi vienas kitą. Ieškotojas Garš­va neturi vilties, kad po mirties už patirtas kančias jo laukia atlygis danguje. Veikėjo vizijoje dangiškąjį teisingumą vykdo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!