Gamtos vaizdavimas literatūroje nėra retas reiškinys. Gamta yra būdas perteikti mūsų kasdienybės išgyvenimus, laimę, liūdesį, pasitelkiant tokiais paprastais, žemiškais sutvėrimais: medžiais, gėlėmis, ežerais. Nenuostabu, kad yra begalės kūrinių, skirtų gamtos pagerbimui. Juk ji mūsų motina, be kurios mūsų net nebūtų. Daug žmonių gamtoje sugeba rasti ramybę, bent trumpam pailsėti nuo kasdienių problemų, o gal net joms rasti ir atsakymus. Lietuvos poetai į gamtą žiūri panašiai. Joje sugeba įžiūrėti gražesnę praeitį, kurią, nesustodamas atsikvėpti, griauna laikas. Gamta jiems yra įkvepėja, savo tautos tradicijų bei praeities saugotoja.
Puikus, visų mylimas tokio poeto pavyzdys yra Maironis. Savo poetinę kelionę jaunasis rašytojas pradėjo jau šeštoje klasėje, lenkų kalba. Vėliau perėjo prie teologijos studijų, prisidėjo prie laikraščio „Aušra“ turinio ir galiausiai išleido Lietuvai brangų eilėraščių rinkinį „Pavasario balsai“. „Pavasario balsuose“ atsispindi praeities buitis, Tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, vidiniai išgyvenimai. Rinkinyje aukštinama gimtoji kalba, taip pat idealizuojama praeitis, jaučiamas jos ilgesys, mokoma nepamiršti savo šaknų. Vienas iš gamtos bei žmogaus vidinio pasaulio sutapatinimų yra eilėraštyje „Nuo Birutės kalno“. Lyrinis subjektas prašo ramybės bei kūrybinės galios išsakyti tai, kas susikaupė širdyje. Čia ir pasirodo gamtos bei žmogaus palyginimai. Lyrinį subjektą bei jūrą sieja amžina nesėkminga ramybės paieška, vidinio gyvenimo audros. Pati jūra bei marios įvardijamos kaip draugės, kurioms galima išsakyti slapčiausias svajones, nes tik jos yra patikimiausios lyriniam subjektui. Maironis kūrinyje „Užtrauksme naują giesmę“ gamtos nubudimą po tamsios bei šaltos nakties sieja su lietuvių tautos kėlimusi. Jis geležinę ranką sutapatina su Lietuvos priespauda, trukusia ilgą laiko tarpą ir tiki, jog patekės aušra – lietuvių tauta supras savo praeitį, gimtosios kalbos bei kultūros svarbą, savo vietą šiame pasaulyje ir pradės tvirtai visa tai saugoti. Maironis savo kūryboje naudoja gamtą kaip veidrodį žmogaus vidinio pasaulio, tautinio žiemos miego bei pavasarinio nubudimo, gimtosios kalbos svarbos vaizdavimui.
Dar vienas puikiai visų žinomas ir brangus visiems yra poetas Antanas Baranauskas. Jis buvo...
Šį darbą sudaro 657 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!