Gamtos tema J. Aisčio kūryboje

J. Aistis išlaisvina kūrybinę vaizduotę, nutolsta nuo gamtos aprašinėjimo. Į peizažą J. Aisčio eilėraštyje žvelgiama per meną – muziką, tapybą, pasaką, dramą. Kai A. Vaičiulaitis siūlė poetui pažvelgti į Prancūzijos kalnus, poetas atsakė: „Aš peizažą mėgstu, bet nerealų.“ Gamtos objektai J. Aisčio eilėraščiuose primena pasakų, sakmių, baladžių personažus.
J. Aisčio kuriamas peizažas labai asmeniškas, pastovus. Svarbus jo akcentas – Nemunas. Jausminis santykis su gamta J. Aisčio eilėse gilumu artimas A. Baranausko romantinėje poemoje „Anykščių šilelis“ išsakomiems įspūdžiams, tik neretai pridengiamas70. Šilo vaizdinys subjektyvus – nuspalvinamas jausmų ir vaizduotės. V. Skrupskelytė teigia, kad šilas J. Aisčiui pirmiausia yra tam tikra erdvė, kurioje galima metamorfozė. Šilas vilioja, svaigina.
Lyrinis subjektas – kūrėjas, ypatingos vaizduotės asmenybė: jis žvelgia į nakties mėnulį, o regi keliaujantį riterį, stebi Nemuną, o įžvelgia marių dugną su pagrobta karalaite. Anot A. Nykos-Niliūno, peizažas J. Aisčio lyrikoje atlieka emocinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!