Gamtos įvairovė romantikų kūryboje rašinys

Gamtos įvairovė romantikų kūryboje Gamta- pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai. Gamta apima viską, kas yra gyva. Ji yra paslapinga, ji nuramina ir įkvepia. Savo paslaptingumu ir grožiu gamta patraukė Romantizmo epochos (XIX a. pirmoji pusė) rašytojų dėmėsį. Daugelis Lietuvos Romatizmo epochos rašytojų ir poetų savo kūrybą rėmė gamtos motyvais, tačiau labiausiai pasižymėjo lietuvių dialektologijos pradininkas, pirmasis lietuvių matematikas bei vertėjas Antanas Baranauskas, parašęs vieną iš reikšmingiausių lietuvių literatūros kūrinių poemą “Anykščių šilelis” (poema, 1858-1859 m.) ir XIX- XX a. lietuvių romantizmo poetas, kunigas ir profesorius Jonas Mačiulis- Maironis, sukūręs poezijos rinkinį “Pavasario balsai” (1895 m.). Gamta yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kaip ir pats žmogus yra gamtos dalis. Gamtos įvairovė yra neapsakoma, jos kiekviena dalis yra vienodai svarbi. A. Baranausko lyrinėje poemoje “Anykščių šilelis” gamta aprašoma nuo pačių žemiausių, mažiausių augalų- samanų, ir sulig kiekvienu žingsniu kylama vis aukščiau: link grybų, uogų, krūmų, gyvūnų, medžių. Pats autorius gimė 1835 m. šviesioje, darbščioje, pamaldžioje šeimoje Anykščiuose. Guvus, neramios prigimties, apdovanotas talentu jaunuolis anksti pajuto platesnių mokslo erdvių trauką. Baranauską nuo kasdieninio nuobodaus gyvenimo gelbėjo bundantis eiliuotojo talentas. Praleisti dveji metai Varniuose rašytojui buvo kūrybinio pakilimo laikas, būtent tuo metu jis ir pradėjo kurti “Anykščių šilelį”. A. Baranausko poemoje gamta vaizduojamas, kaip kažkas begalinio, jos įvairovė stulbina kiekvieną ir yra sunkiai aprėpiama. Autorius augalų paveikslus kuria juos personifikuodamas, naudojasi metaforomis, vaizdingais posakiais. Baranausko šilelyje gausu visų rūšių grybų, kurie yra apibūdinami, kaip taškai ant žalio dugno- gražiai augantys ir nesirūpinantys dėl nieko. Šilelio miškas apibūdinamas, kaip kažkas švento, gniaužiančio kvapą: “Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:/ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?”. Šis miškas yra pilnas aukštų, lieknų, žalių kaip rūtos medžių. Taip pat įspūdingai yra aprašomos ir girios, jos galingos, tamsios, gūdžios, neįžengiamos, bet tuo pačiu ir gražios bei viliojančios. Taigi Baranausko poemoje “Anykščių šilelis” gamtos įvairovė yra vaizduojama aprašant kiekvieną jos dalį. Poemoje iškyla gyvo šilelio paveikslas- uogų, grybų, krūmų, medžių, žvėrių ir paukščių, garsų ir tylos pasaulis, nepaisant to, jog to šilelio jau nebėra. Romantikų kūryboje dažnai gamtos įvairove būdavo aprašomas didingumas. Jonas Mačiulis- Maironis poezijos rinkinyje “Pavasario balsai” neretai rėmėsi gamta, kaip didingumo ir galybės pavyzdžiu. Pats poetas gimė laisvųjų ūkininkų šeimoje Pasandravio dvarelyje. Būsimąjį poetą augino lietuviška valstietiška aplinka: tradicinė kasdieninė kaimo buitis, darnūs tėvų ir vaikų, seserų ir brolio santykiai. Studijos Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje ir praleisti dveji metai Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune poetui kūrybingiausi. Mat tuo laiku sukūrė daugelį savo eilėraščių, o sekančiais (kitais) metais nusprendė išleisti savo poezijos rinkinį pavadinimu “Pavasario balsai”. Maironiui gamta- tai visų pirma tėvynės gamta, tas kraštas, kur “

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!