Gamtos ir žmogaus santykis literatūros kūriniuose

Ilgą laiką gamta buvo suvokiama kaip dieviška tvarka, iš kurios reikia mokytis. Apie tai rašo ir XVIII a. Mažosios Lietuvos kūrėjas, grožinės lietuvių literatūros pradininkas K.Donelaitis poemoje ,,Metai“. Kūrinio centre – lietuvninkai būrai, kurių gyvenimas sukasi pagal gamtos ciklą. Visos keturios poemos dalys susietos su metų laikų kaita: Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės ir Žiemos rūpesčiai. Viską jungia – saulė, kuri pavasarį ,,atkopdama budina svietą“, o rudenį ,,vėl nuo mūs atstodama ritas“. Poemoje vaizduojamas žemdirbio darbas, kuris atliekamas pagal gamtos ritmą, nes ilgą laiką lietuviai gyveno globojami gamtos.Poemos pasakotojas primena būrams, kad jie turi mokytis iš gamtos, tobulai sukurto Dievo pasaulio.Pasakotojas teigia, kad gamta yra puikus harmoningų santykių pavyzdys. Be to, gražiai sutardamas su gamta žmogus turi ir naudos: moterys per vasarą gali priruošti atsargų žiemai iš miško gėrybių. Gamta formavo gražų žvilgsnį į aplinką: gimtinės kraštovaizdį, mokė žmogų, kaip gyventi, kaip išlikti nelengvomis sąlygomis. Taigi, darbas poemoje ir buvo tas santykis su gamta, įsiklausymas į besisukantį gamtos ratą- nuolatinę metų laikų kaitą.
Gamtos galybė bei jos grožis gali stipriai paveikti žmogų.Tai galima pastebėti ir Maironio kūryboje. Autorio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!