Žmonija išranda vis galingesnių techninių priemonių gamtai pertvarkyti.
atliekų problemą.
galybe ir sugebėjimais. Negalėdami suprasti ir paaiškinti kodėl vyksta
vienas ar kitas gamtos reiškinys, žmonės pradėjo juos garbinti, statyti
šventyklas ir aukoti jiems. Žmonija jau išsiaiškino kodėl Žemėje vyksta
vienas ar kitas procesas, ir nebestato jiems šventyklų, tačiau taip ir
nesugebėjo pažaboti stichijos. Pažaboti gamtos neįmanoma- galima prie jos
tik prisitaikyti. Įsivaizduokime planetą be viska savo kelyje naikinančių
tornadų, tropinių audrų, kurios sukelia pražūtingas audras ir t.t. Tada
kasmet nežūtų šimtai tūkstančių žmonių. Bet taip niekada nebus, nes gamta
yra nepastovi ir nenuspėjama, o jos galia neapsakoma.
Viena iš aktualiausių problemų pasaulyje dabar yra gamtos ir gamtinės
aplinkos apsauga. Surinkus vien tik faktus iš šiaip nemalonių spaudoje
pasirodančių informacijos eilučių, susidarytų storiausi tomai. Juose
aptiktume duomenų apie naftos plėvele apsitraukusius didžiulius vandenynų
plotus, užterštas upes ir ežerus, kur nyksta ne tik vandens gyvūnijos
pasaulis, bet ir žmogui pavojinga maudytis. Dėl chemijos pramonės atliekų
atsirado naujų baisių ligų... Tokiuose didmiesčiuose kaip Londonas, kurių
gatvėse tvyro smogas ir automobilių išmetamų dujų kvapas, žmonėms dažnai
išsivysto įvairios kvėpavimo takų ligos ir neretai plaučių vėžys. Šių
reiškinių kompleksas vadinamas ekologine krize.
Daugelis šalių deda pastangas ir skiria daugybę lėšų, kad įveiktų
ekologines krizes ir pradeda prevencines programas. Šių programų yra
įvairių formų, tačiau viena jų yra labiausiai paplitusi- gamtos paminklų,
nacionalinių bei regioninių parkų steigimas. Vyriausybės siekia kuo labiau
išlaikyti krašto unikalumą, todėl ir steigia saugomus objektus. Žmonės
matydami naturalų gamtos grožį pradeda mąstyti apie mūsų veiksmus
žlugdančius jį. Mes visi turėtume išmokti vertinti gamtą ne kaip savo
tarnaitę, o kaip šeimininkę, be kurios mes niekaip neišsiverstumėme.
Kitas prevencinis būdas yra nykstančios faunos ir floros išsaugojimas.
Lietuvos raudonoji knyga- tai saugomų retų ir nykstančių gyvūnų, augalijos
ir grybų rūšių sąrašas, taip pat informacija apie šių rūšių retumą, jiems
gresiantį išnykimo pavojų ir priemones jiems išsaugoti. Prieš 27 metus, kai
buvo įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į ją įrašyta 30 nykstančių augalų
rūšių ir 42 gyvūnų rūšys. Kadangi mūsų šalis labai rūpinasi retų,
nykstančių ir lengvai pažeidžiamų rūšių bei jų buveinių...
Šį darbą sudaro 944 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!