Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje (Tumas-Vaižgantas, Katiliškis, Geda) (100-uko rašinys)

netgi labai dosni.
Nesuvaldoma žmogaus prigimtis, nežabojama doros ir moralės, dažnai tampa neišsipildymo ir nelaimės
priežastimi. O prigimtis juk visada gaivališka, visada instinktyvi ir stichiška. Lietuvos poetų Vytauto Mačernio ir
Vinco Mykolaičio-Putino kūryboje žmogus nuolat tarp žemiškų vilionių ir aukštų idealų. Atskleidžiama
neišvengiama ir dažnai labai dramatiška žmogaus vidinė kova. Pats Vaižgantas, lietuvio charakterį apibrėžęs kaip
gana tamsų, liūdną ir nuolankų, atskleidžia, kad trokšti, mylėti ir pasiduoti aistrai yra natūralu. Žmogui sunku
išsivaduoti iš nuodėmės, jo pasąmonė bei aplinkinė realybė priverčia jį branginti tai, kas materialu, žemiška,
malonu, nes dvasingumas ir teisingumas neretai atrodo kaip bergždžias bandymas atstatyti pasaulio tvarką.
Zigmundas Froidas, garsus XX amžiaus psichologas, yra pasakęs, kad stipriausi instinktai yra seksualinis, mirties
ir agresijos. Nė vienas žmogus nėra gimęs be instinkto, be vidinės troškimų galios, be prigimties, tačiau ir
pasiduoti jiems neturėtų. Vaižganto apysakoje „Nebylys“ žmogus tarp aistros ir valios. Pagrindinis veikėjas
Kazimieras pamilsta Anelę ir ją veda, tačiau jo draugas Jonas taip pat įsižiūri merginą ir užsimezga pavojingas
meilės trikampis. Vaižgantas skaitytojui leidžia regėti kaip aistros apimtas žmogus, velnio žabangų ir
bakchanalijų verpete, praranda žmoniškumą, instinkto ir degančio troškimo užvaldytas išduoda draugą, pykčio ir
nevilties pagautas jį nužudo. Akivaizdu, kad prigimtis gali tapti didžiausiu prakeiksmu, didžiausia nelaime, jei
žmogus, nepaisydamas žmogiškųjų vertybių, jai pasiduoda.
Tuo metu Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“ labai panaši situacija, tik didesnis dėmesys skiriamas
gamtai. Žmogaus prisirišimas prie žemės, priklausymas nuo jos taip pat ateina iš prigimties. Romane kertami
gimtųjų vietų miškai, radikaliai keičiamas kraštovaizdis padaro žmones silpnesnius, tarsi permatomus, lengviau
paveikiamus meilės lūkesčio, nuodėmės, likimo. Pagrindinis veikėjas Tilius, kad ir labai norėtų išvažiuoti kitur,
kad ir labai trokšta saugios ir nekaltos meilės, nesugeba pabėgti nuo savo gyvenimo nelaimės, artėjančios su
kiekvienu nukirstu medžiu. Tilius paveikus, nesugeba pasipriešinti likimui, išsaugoti gražaus ryšio su Agne (jo
pirmąja meile), nemoka atsispirti savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!