G. Beresnevičius "Ant laiko ašmenų"

 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ETNOLOGIJOS KATEDRA etnografijos magistrantūros studijos Gintaro Beresnevičiaus knygos “Ant laiko ašmenų” analizė Perskaičius šios esė skyrių Istorija ir mitas dar kartą įsitikinau, kad mitas su istorija ir toliau pinasi. Tačiau, „Reikia įsidėmėti, kad mitas veikia ne todėl, kad jis atitinka istorinę tiesą, o priešingai – jei mitas sutampa su istorija, jis ne mitas.“ Knygos autorius tai atskleidžia ypač rūpestingai parinkęs atskirų poskyrių temas. Gintaras Beresnevičius nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos, nors iš pirmo žvilgsnio ir panašu į tai. Ne, jo tikslas - apmąstyti tautos likimą. Kas mes per tauta, kas mus siejo ir leido išstovėti istorijos audrų kelyje, kas mes, lietuviai esame? Štai klausimai, kuriuos stulbinančia įžvalga ir nagrinėja G. Beresnevičius. Ši knyga ir provokuoja, ir kartu padeda susivokti. „Laiko ašmenys - metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.“ Savo laisvu eseistiniu stiliumi, jumoro gaidele, šmaikščia, gyva, kartais ironizuota kalba, Gintaras Beresnevičius bando kreiptis ne tik į savo gerbėjų ratą, bet ir į masinį vartotoją. „<...> už reklamas tenka mokėti papildomą kainą ir kad tikrosios vertybės yra tylios. <...> savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei.“ Toks yra G. Beresnevičiaus kredo, jaučiamas visoje knygoje. Svarbu yra atpažinti tikrąjį savo veidą, o dar svarbiau – jo nesigėdyti. Barbarai – kitos civilizacijos atstovai, esantys už Romos imperijos ribų, bet kažkada tie patys graikai ir romėnai egiptiečiams, tikrajai civilizacijai, buvo naivūs barbarai. Bet apie viską iš pradžių: gotai, hutai, germanai, baltai nušlavė Romos imperiją, priėmė krikščionybę, perėmė teisę, raštą, kalbą, architektūrą ir t.t. Barbarai pasklido, romėnų nebeliko, o istorija tęsiasi. G. Beresnevičius aprašo genčių ir barbarų vadų svarbą. Paaiškėja, jog tai ta pati demokratija, kurią turime ir šiandien. Nors lietuviai atsikovojo sau gabalėlį Europos, bet vistik laisvės neturėjo: juos ėmė į baudžiavą, į karus, turėjo mokėti mokesčius, daryti tai, ko reikalavo aplinkybės ir „aukščiau esanti“ jėga. Čia autorius pateikia keletą susiformavusių stereotipų: nuolankumas, veidmainystė ir išlikimo psichologija. Nuolankumas lietuviams pasitarnavo kaip gynybos priemonė. Tačiau tai tik išorė. „Tai tiesiog šimtmečiais spaustos ir nepaprastai išgudrėjusios tautos bruožas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!