Kodėl žmogus ilgisi praėjusio laiko? (praeitis, vaikystė)

Jau senovėje žmonės suprato, kad praeitis turi didelę reikšmę žmogaus gyvenime. Geras pavyzdys yra dar Antikos laikotarpiu sukurta pasaulio mokymosi schema. Praeities individai suprato, jog pasaulio išsilavinimo turinys turi būti surikiuotas ne sistemiškai, o istoriškai. Toks pasirinkimas paskatino ateities kartas domėtis istorija, išmanyti savo praeitį. Praėjęs laikas – tai ateities pamatas. Nors socialiniai dėsniai rodo, jog praėjęs laikas visada paveikia ateities kartų elgseną, vis dėlto žmonės prarasto laiko ilgisi dėl skirtingų veiksnių. Vieni individai ilgisi vaikystės prarasto laiko, nes jis sužadina emocinę atmintį. Kiti žmonės ilgisi prarasto laiko, nes jis įkvepia kurti. Todėl natūraliai kyla klausimas : kodėl žmogus ilgisi prarasto laiko.
Pirmiausia, individas ilgisi prarasto laiko, nes jis įkvėpia kurti. Kitaip sakant, praeities ilgesys įkvėpia individo kūrybą. Mąstydama apie kūrybą sužadintą praeities ilgesio, aš dažnai prisimenu anglų rašytojo Čarlzo Dikenso mintį, kad „nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.“ Su šia rašytojo mintimi visiškai sutinku. Beveik kiekvienas praeities įvykis gali įkvėpti kūrėją kurti, todėl galima teigti, jog prarastas laikas yra svarbus dabarties žmonių kūrybiniam mąstymui ir procesui. Č. Dikenso žodžius įrodo ir kultūrinė Lietuvos istorijos dalis. Būtent Antrosios sovietinės okupacijos metais kūrę rašytojai. Nors Lietuvos kūrėjų darbus kontroliavo sovietinė cenzūra, keletas autorių sugalvojo savo kūriniuose naudotis ezopo kalba. Šis istorinis reiškinys įrodo, jog sovietinės priemonės nenuslopino rašytojų kūrybos, kuri buvo įkvėpta praeities. Mano nuomone, kurdamas žmogus išreiškia savo ilgesį praėjusiam laikui. Problema ta, kad ne visi žmonės šiomis dienomis supranta praeities reikšmę jų gyvenimui. Mintį, kad individas ilgisi prarasto laiko, nes jis įkvėpia kurti, man padėjo suprasti M. Husoviano kūryba. Tai XVI a. rašytojas pirmasis parašęs grožinį kūrinį Lietuvos tematika. Savo poemoje „Giesmė apie stumbrą“ autorius šloviną didingą Lietuvos praeitį. Taip pat rašytojas nepamiršta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo. Savo kūrinyje M. Husovianas aprašė visą valdovo paveikslą, jo būdo bruožus, paminėjo Vytauto Didžiojo medžioklės įpročius. Šį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!