Franco Kafkos kūryba bei gyvenimas

Gimė Prahoje, žydų pirklio šeimoje. Šeimoje jis visą gyvenimą jautėsi svetimas. Grubus ir valdingas tėvas norėjo, kad Francas padarytų solidžią tarnybinę karjerą ir deramai įsitvirtintų biurgerių visuomenėje. Sūnaus talento jis nesuprato ir į jo kūrybą žiūrėjo paniekinamai. Išoriniame rašytojo gyvenime nebuvo didelių įvykių ir permainų. 1893-1901 m. mokėsi valstybinėje gimnazijoje, o nuo 1901 m. Prahos universitete studijavo iš pradžių germanistiką, po to - teisę. 1906 m. baigęs studijas, dirbo juridinėse įstaigose, ilgiau­siai - Prahos darbininkų draudimo agentūroje. F.Kafka buvo kvalifikuotas, drausmingas tarnautojas, tačiau biurokratinės sistemos jis neapkentė visa širdimi. Rašė laisvalaikiu ir naktimis.
F.Kafka jautėsi gyvenąs trigubame gete; atskirtas nuo natūralios vokiškos kalbinės aplinkos, izoliuotas nuo čekų kultūros ir pagaliau esantis be žydiškų šaknų - tėvai buvo asimiliavęsi, savo vaikus auklėjo ir mokė vokiškai. Dėl to reikšmingą pėdsaką F.Kafkos biografijoje paliko pažintis su chasidizmu. Jam atrodė, jos chasidai buvo geriau išsaugoję tautinį autentiškumą negu Vakarų Europoje gyvenantys jų tėvynainiai. 1913 m, jis susipažino su žymiu žydų religijos filosofu, chasidizmo skleidėju M.Buberiu, turėjusiu įtaką jo kūrybai. F.Kafka mokėsi hebrajų kalbos, o pablogėjus sveikatai, galvojo persikelti gyventi į Palestiną. Ir vis dėlto jis, brendęs Vakarų filosofijos ir krikščionybės idėjų dirvoje, nesijautė tikru žydų tautos atstovu, greičiau - žmogumi „niekieno žemėje". Tokie yra ir daugelis jo sukurtų personažų.
Vidinis F.Kafkos asmenybės prieštaringumas pasireiškė ir santykiuose su moterimis, kurias jis laikė išorinio, t.y. jam svetimo pasaulio „reprezentantėmis". 1917 m. jam konstatuojama plaučių tuberkuliozė. Jo gyvenimo finalas - dramatiškas, skausmingas, bet nestokojantis šviesių akimirkų ir gilių aistrų. Paūmėjus ligai, F.Kafka vyksta gydytis į Vieną. 1924 m. birželio 3 d. jis miršta Kyrlingo sanatorijoje. Palaidotas Prahos Strašnico žydų kapinėse.
F.Kafka nesiekė literatūrinės šlovės, nors ir troško, kad jo kūryba išganytų žmoniją. Autorius reikliai vertino savo kūrinius, todėl jam esant gyvam, jų buvo išleista nedaug: smulkiosios prozos ciklas „Apmąstymas", novelės „Nuosprendis", „Kūrikas", nebaigto romano „Dingęs be žinios" pirmasis skyrius (visi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!