Apie ką Franco Kafkos kūryba?

 Apie ką Franco Kafkos kūryba? 1. Apie žmogaus pasidavimą ir nuolankumą sau pačiam – savo kompleksams, baimėms, bejėgiškumui. 2. Apie norą atsiriboti nuo visko, nes žmogus ir pasaulis yra svetimi vienas kitam ir be galo vieniši. 3. Apie tai, kad priešiškas pasaulis susidoroja su vienišu ir bejėgiu žmogumi. F.Kafkos kūryba buvo atrasta po Antrojo pasaulinio karo. Jo kūrybinis metodas dažniausiai apibūdinamas kaip „fantastinis realizmas". Svarbiausiu kūrybos šaltiniu jis laikė menininko pasąmonę - vaizduotė gimdė fantastinius, neįprastų formų pavidalus. Kafka nepriklausė jokiai rašytojų grupei, nesivadovavo jokiais literatūriniais manifestais. Rašytoją domino tik filosofiniai, metafiziniai būties aspektai. Kūriniuose dažniausiai nagrinėja ieškojimo, tiesos, kovos, valdžios, kaltės, bausmės problemas. Kafka žmogaus gyvenimą laiko absurdišku. Tačiau jo sukurti veikėjai trokšta žmonių supratingumo, idealių santykių. Tokia literatūra kartais vadinama absurdo literatūra. Iš lietuvių rašytojų F. Kafka daugiausia įtakos turėjo išeivijos prozininkui Antanui Škėmai. F. Kafkos kūrybos temos Neviltis, susvetimėjimas, abejingumas, žmogaus izoliacija, būties paradoksalumas Problemos Pažinimo , ieškojimo, tiesos, kūrybos, kovos, bausmės, išnaudojimo. Vertybės Begalinis atsidavimas, kentėjimas dėl aukštesnio tikslo, visiškas egoizmo nuslopinimas savyje. F.Kafka . Novelė ,,Metamorfozė“ Metamorfozė (gr.) – pasikeitimas, pavirtimas kuo nors. ,,Metamorfozės" herojus Gregoras Zamza - neturtingų prahiečių sūnus, turinčių vien tik materialistinių interesų ir primityvų skonį. Prieš kokius penkerius metus tėvas Zamza neteko beveik visų savo pinigų, todėl jo sūnus Gregoras stojo tarnauti pas vieną iš tėvo kreditorių ir tapo komivojažeriu (prekių firmos darbuotoju, prekybos agentu). Tėvas tada visai baigė dirbti, sesuo Greta dėl jauno amžiaus dirbti negalėjo, motina sirgo astma. Gregoras ne tik išlaikė visą šeimyną, bet ir surado butą, kuriame jie dabar gyvena. Veiksmas vyksta Prahoje. 1912-ieji metai: tarnai pigūs, ir Zamzos gali sau leisti išlaikyti tarnaitę, Anną ir virėją. Gregoras nuolat keliauja, bet pasakojimo pradžioje jis nakvoja namuose tarp verslo kelionių, ir čia jam nutinka kažkas baisaus: ,,Pabudęs vieną rytą iš neramaus miego, Gregoras Zamza pasijuto pavirtęs baisingu vabalu. Jis gulėjo lovoje ant kietos kaip šarvas nugaros ir, mažumą kilstelėjęs galvą, matė savo išgaubtą rudą pilvą, suskaidytą suragėjusių lankų, pridengtą vos besilaikančios antklodės. Daugybė palyginti su visu kūnu pasigailėtinai plonų kojų bejėgiškai kirbėjo jam prieš akis. ,,Kas man atsitiko?" - pagalvojo jis. Tai nebuvo sapnas F. Kafka „Metamorfozę" pavadino sapnu, atskleidžiančiu tiesą. Rašytojas nuplėšia uždangą ir parodo, kad tradicinę šeimos moralę išstumia egoizmas, išnaudojimas, prievarta. Zamza, nors ir aukodamasis šeimai, paskęsta lėkštoje kasdienybėje. Todėl jo pavirtimą vabalu galima aiškinti ir kaip primityvios egzistencijos metaforą. ,,Metamorfozė" - fantazija, kadangi atspindi nepakartojamo individo nepakartojamą pasaulį. Laikas. Novelės veiksmo laikas apima maždaug tris žiemos mėnesius. O paros laikas – rytas, dažnai literatūroje siejamas su nauju gyvenimu, naujumu, pradžia apskritai. Gregoras – vabalas mirtį pasitinka taip pat ankstyvą rytmetį. Ryto motyvas įrėmina vabalu pavirtusio Gregoro gyvenimo istoriją. Problemos Koks elgesys parodo, kad žmogaus siela žlugusi? Kokia stereotipų įtaka žmogaus gyvenimui? Kodėl svarbu bet kurioje situacijoje išlikti žmogumi? Kokį žmogų galime laikyti geru žmogumi? Kodėl nepritampantis, minios standartų neatitinkantis individas patiria izoliaciją ir atskirtį? Kokią reikšmę žmogaus gyvenimui turi šeima? Kūrinio vertybės Gerumas, žmogiškumas. Gregoro vabalystė išryškina jo širdies taurumą, nesavanaudiškumą: jis stengiasi likti nematomas dėl šeimos narių ramybės (slepiasi po marška, kanapa), jį žeidžia artimųjų priešiškumas. Gregoras iki pat gyvenimo pabaigos neatsisako savo žmogiškosios prigimties. Pasiaukojimas. Gregoras dar prieš tapdamas vabalu rūpinasi ir išlaiko visą savo šeimą, planuoja sesers ateitį, dėl šeimos dirba sunkų ir nemėgstamą darbą. Pareiga. Netgi baisioji šeima iš pradžių dar prisimena, kad ,,Gregoras, nors ir toks baisus, vis dėlto yra jų šeimos narys, su kuriuo nevalia elgtis kaip su priešu, reikia prisiminti šeimos pareigą, įveikti pasibjaurėjimą ir kęsti, kęsti” Dvasingumas. Mirus Gregorui, miršta šeimos siela. Lieka gyvuliškumas, brutalumas. Meilė. Gregoras myli piktą ir miesčionišką savo šeimą. Deja, šeimos nariai neatsako tuo pačiu. Kūrinio aktualumas Netolerancija (kad ir kokia bebūtų) – viena opiausių XI a. žmonijos problemų. Greitas gyvenimo tempas ir naudos siekis spartina susvetimėjimo procesą. Šiuolaikinis žmogus, perskaitęs „Metamorfozę“, gauna galimybę iš naujo perkainoti save. Stilius . Pasakojama 3 asmeniu. Veikėjas stebi save iš šalies ir vertina savo pokyčius. Fantastinius dalykus priartina prie tikrovės. Jaučiamas groteskas, karikatūros elementų, hiperbolių. Išvados. Socialinė aplinka įtraukia žmogų ir tvirtai laiko savo gniaužtuose. Meilė, supratimas, atjauta – seniai visuomenės pamiršti dalykai; yra tik pareiga , virtusi įpročiu, mechaninis kėlimasis rytą ir bėgimas visų nuvaikščiotais takais – iki pat mirties. Vidiniai jutimai tokie stiprūs, kad vieną kartą imi mokyti save ne žmogų, o vabalą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!