Fotografijos metodų taikymas kovoje su nusikalstamumu

Įvadas

Fotografijos metodai tampa nepakeičiama priemone kovoje su nusikaltimais, įvairiomis jų formomis ir etapais. Nuo pat savo atsiradimo XIX amžiuje, fotografija įgijo kritinę reikšmę nusikaltimų tyrimuose. Fotografija ne tik užfiksuoja nusikaltimų vietose paliktus pėdsakus, bet ir suteikia tyrėjams ir teisininkams neįkainojamą įrankį analizuoti, identifikuoti ir atskleisti nusikaltimus bei jų detales. Nėra daug kitų metodų kriminalistikoje, kurių svarba būtų tokia aiški ir neabejotina tiriant ir aiškinant nusikaltimus įvairiose fazėse, kaip fotografija.

XIX amžiaus viduryje fotografijos metodai buvo naudojami fiksuojant nusikaltimų pėdsakus įvykio vietose. XIX amžiaus antroje pusėje bendroji fotografija plėtojosi, ir kriminalistai kūrė specialius fotografavimo metodus, priemones, bei aparatus, kartu su kuriais kurė kriminalistinės tiriamosios fotografijos metodikas.

Kriminalistinis vaizdo fiksavimas – tai kriminalistikos technikos šaka, tyrinėjanti vaizdo fiksavimo dėsningumus ir rengianti kriminalistiškai reikšmingų objektų vaizdų fiksavimo, įrašymo, saugojimo, katalogizavimo bei tyrimo metodus, būdus ir priemones.

Fotografijos metodai ne tik naudojami nusikaltėliams identifikuoti ir pėdsakams fiksuoti, bet taip pat taikomi atliekant tyrinėjimus ir operatyvinius veiksmus, bei atliekant įvairias ekspertizes.

Šiame referate nagrinėsime, kaip fotografijos metodai yra taikomi kovoje su nusikaltimais, atskleisdami jų reikšmę tyrimų, identifikacijos ir prevencijos srityse.

Pradininkai

XIX a. ir netgi anksčiau, kai dar nebuvo fotoaparatų, nusikaltimo vietos yra vaizduojamos eskizais, piešiniais ir panašiais metodais. Tačiau teisminės sistemos pradėjo vis dažniau pasinaudoti mokslo pasiekimais tiriant nusikaltimus.

XIX a. viduryje, kai atsirado fotografija, ji tapo nauju įrankiu nusikaltimo vietos dokumentavimui, nusikaltėlių identifikavimui ir paieškai.

Kriminalistinės fotografijos pradininku laikomas prancūzų kriminalistas A. Bertiljonas (A. Bertillon), kuris: pasiūlė fotografuoti nusikaltėlius pagal tam specialiai parengtas taisykles; sukonstravo keletą stambiagabaričių fotokamerų ir sukūrė jų panaudojimo būdus įvykio vietai ir lavonams fotografuoti; parengė matuojamosios fotografijos taisykles.

Alfonsas Bertelijonas - sukūrė keletą fotokamerų atpažįstamajai fotografijai, taip pat įvykio vietai ir lavonams fotografuoti. Bertiljonas taip pat pasiūlė pagrindines matuojamosios fotografijos taisykles, kai kurios taisyklės asmenims fotografuoti yra naudojamos iki šiol.

Didelę reikšmę kriminalistinei fotografijai teikė ir mokslinės kriminalistikos pradininkas H. Grosas. Jis teigė, kad nė vienas, netgi pats tiksliausias ir išsamiausias aprašymas neduos tokio vaizdingo įsivaizdavimo kaip fotografija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!