Procesinių prievartos priemonių taikymas tiriant administracinius nusižengimus

 ĮVADAS...............................................................................................................................................3 1. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS SAMPRATA.........................................................4 2. PROCESINIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ SAMPRATA.............................................6 3. PROCESINIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS PROPORCINGUMO KONTEKSTE.........................................................................................................................7 4. PROCESINIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA TAIKYMO TEISINIAI PAGRINDAI......................................................................................................8 4.1 Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas ir paieška, asmenų atvesdinimas (LR ANK 596 straipsnis)................................................................................9 4.2 Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas (LR ANK 597 straispnis)......................................................................................................11 4.3 Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas (LR ANK 598 straipsnis)..............................................................................................................................13 4.4 Daiktų ir dokumentų paėmimas (LR ANK 599 straipsnis)..............................................................................................................................14 4.5 Poėmis (LR ANK 600 straipsnis)...............................................................................15 4.6 Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno teisę susipažinti su informacija (LR ANK 601 straipsnis)......................................................................................................17 4.7 Teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinančio dokumento paėmimą bei specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimą, teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, kai administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar vengiantis pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo asmuo (LR ANK 602 straipsnis).18 4.8 Priverstinis transporto priemonės nuvežimas (LR ANK 603 straipsnis)...............21 4.9 Neteisėtai pastatytų, laikomų ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamų vagonėlių, kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas (LR ANK 604 straipsnis)...................................................................................23 4.9 Vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo, patikrinimas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LR ANK 605 straipsnis)....................................................................................24 4.10 Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti ( LR ANK 606 straipsnis)........................................................................................................25 IŠVADOS..........................................................................................................................................28 LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................29 ĮVADAS Darbo temos svarba, tyrimo problematika. Administracinė teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja valdymo pobūdžio visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymo organams įgyvendinant valstybinį valdymą, o valstybės organams – vidinį valdymą, taip pat visuomeninėms organizacijoms vykdant joms perduotas viešojo valdymo funkcijas. Pasikėsinus į nustatytą valdymo tvarką padaromas arba pasikėsinama padaryti priešingą teisei veiką - administracinį teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga teisei priešinga veika, žalingas visuomenei, jos interasams, bei kuriuo kėsinamasi į tam tikrus nustatytus visuomeninius santykius kaip antai visuomenėje nustatytą tvarką, kuriai tokiu veikimų ar neveikimu padaroma moralinė, materialinė, turitinė ar kita žala. Administracinio teisės pažeidimo, pavojingumas, žalingumas visuomenei pasireiškia tuo, kad yra trukdoma siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityse, sukeliant disbalasą visuomeninio gyvenimo srityse.1 Šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės esminis bruožas – žmogus, jo teisės bei laisvės laikomos viena svarbesne visuomenine vertybe. Valstybės pareiga užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą įtvirtinta pagrindiniuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucija,2 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,3 Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas4 ir tarptautiniai, nacionaliniai teisės aktai imperatyviai numato, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržytos tik griežtai vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir tik siekiant visuomenei svarbių tikslų. Žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas visais atvejais yra negatyvus reiškinys, tačiau tam tikrais atvejais jis yra leistinas ir galimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad toks suvaržymas būtų pateisinamas, jis turi būti teisėtas ir būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje.5 Žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas tiek baudžiamajame tiek administraciniame procesuose vykdomas nustatytomis prievartos priemonių formimis tai nulemenčių aplinkybių visumoje. Proceso dalyviai ne visuomet tinkamai vykdo minėtų procesų reglamentuojančias teisės akto nustatytas pareigas. Prievartos priemonių taikymas suvokiamas, kaip gridžiamas visuomeniniu siekiu įgyvendinti valstybės pareigą apgiti ir atskleisti teisei preišingas veikas bei užtikrinti kito asmens teises ir pareigas. Įvykus teisės aktuose nustatytiems juridiniams faktas t. y. padarius teisei priešingą veiką taikomos numatytos atitinkamos procesinės prievartos priemonės suvaržant kito asmens teises ir laisves. Tačiau toks procesinės prievartos prieminių taikymas ne visada sąlygoja visapusišką (apsplutų) jų taikymą. Toks procesnių priemonių taikymas šiuolaikinėje visuomenėje turi būti taikomas bei gridžiamas esant proporcingumo santykiui. Proporcingumo kriterijus ir teisingas suvokimas lemia balansą tarp žmogaus tesių laisvių varžomų priemonių ar šiomis priemonėmis siekiamų tikslų svertų. Tyrimo objektas. Procesinės prievartos priemonės administracinės teisenos kontekste. Tyrimo tikslas. Apžvelgti teisės aktus, išsiaiškinti kas tai yra procesinės prievartos priemonės bei proprocingumo kriterijus procesinių prievartos priemonių taikymo aspekte. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti teisės aktus ir išsiaiškinti procesnių prievartos priemonių apibrėžtas sampratas, reikšmę. 2. Apžvelgti teisės aktus ir procesnių priemonių teisinį reglamentą, rūsys bei jų taikymo teisiniai asepektai. Tyrimo metodika. Iškeltiems šio darbo uždaviniams naudoti tyrimo metodai – analizuojamasis, apibendrinimo. Analizuojamasis – naudojamas siekiant tinkamai suvokti šio darbo objekto suvokimą ir reikšmę atliekų tvarkymo teisiniu reglamentu. Apibendrinimo metodas naudotas apibendrinti naudotiems teisės aktams, formuluojant išvadas. Tyrimo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 28 lapai. 1. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS SAMPRATA Administracinės prievartos samprata, reiktų apibrėžti, galvojant apie tai ką iš esmės reiškia žodis „prievarta“. Dabartinio lietuvių kalbos žodyno reikšmė „prievarta“ - tai jėgos vartojimas, vertimas ką nors daryti6. Tačiau teisiniame suvokime vyrauja nuostata, kad asmens teises saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teisės aktais, įstatymai, kurie nustato, jog tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir procedūromis gali būti suvaržytos kito asmens teisės ir laisvės. Lietuvos Respublikos Konstitucija 28 straipsnis „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. 29 straipsnis „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“7 Administracinę prievartą tikslinga suprati kaip sistemą tam tikrų administracinės prievartos priemonių, kuri turi specifinių bruožų, leidžiančių ją laikyti savarankiška valstybinės prievartos rūšimi. Administracinė prievarta tai valstybės prievartos rūšis, įstatymo nustatyta teisinio poveikio priemonių, skirtų saugoti ir ginti teisės reguliuojamus visuomeninius santykius, sistema. Vykdo valstybės valdymo institucijos, teismai, pareigūnai. Administracinės prievartos priemonėmis siekiama nubausti teisės pažeidėją, nutraukti neteisėtus veiksmus arba užkirsti kelią galimiems žalingiems padariniams ar teisės pažeidimams, pažeidėjus patraukti administracinėn atsakomybėn, garantuoti visuomenės saugumą, teisėtvarką ir teisėtumą. Lietuvoje skiriamos tris administracinės prievartos priemonių rūšys: administracinė nuobauda, administracinės prevencinės (įspėjamosios) priemonės (dokumentų tikrinimas, teisė įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas ir kita), administracinės kardomosios priemonės (asmens sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, guminių lazdų, antrankių, kovinių veiksmų panaudojimas ir kita). Kitas autorius administracinę prievartą supranta kaip papildomą metodą, kurį taiko vykdomoji valdžia tada, kai perspėjimo nepakanka.8 Visumoje administracinės prievartos priemonės sudaro vieningą sistemą. Nors ne retai priemonių taikymo pagrindai ir tvarka skirtinga, be kitą ko minėtos prievartos priemonės naudojamos bendram tikslui – kovoti su teisės pažeidimais, bausti pažeidėjus ir stengtis užkirsti kelią pažeidimams ir jų pasekmėms. Administracinė atsakomybė – tai atskira teisinės atsakomybės rūšis, kuriai yra būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai (ji atsiranda teisės normų pagrindu už teisės normų pažeidimus, taikoma kompetentingoms institucijos (pareigūnams) priimant jurisdikcinius teisės aktus, yra susijusi su valstybės prievartos taikymu). Administracinė atsakomybė yra sudėtinė administracinės prievartos dalis. Administracinės prievartos tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi elgesio taisyklių, įtvirtintų administracinės teisės normose. Administracinės prievartos priemonės yra taikomos siekiant užkardyti ar nutraukti teisės pažeidimus, ar siekiant preventyviai iššvengti kitokių neigiamų pasekmių. Administracinės prievartos priemonės yra bausmė už padarytus teisės pažeidimus. 2. PROCESINIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ SAMPRATA Procesinių prievartos priemonių taikymo praktikos apžvalga neretai suponuoja tai, kad netinkamas interpretacinis prevencinių prieminių suvokimas ne retai lemia pastarųjų taikymą kaip savo paties suvokimu profilaktiniais įsivaisduojamais tikslais kaip antai asmens teisės ir laisvės varžomos prielaidų kontekste įsitikinimu, kad tokios jų taikymas padės greičiau ištirti teisei priešingą veiką, o jei ir ne padės, tai realiai nepakenks, o suveiks kaip antai „auklėjimo“ priemonė. Tačiau teisinėje doktrinoje tokio pobūdžio veiksmai tratuojami kaip nepagristas neteisėtas blogai suprantamas asmens teisių ir laisvių suvaržymas, dėl ko siekiu išvengti interpretacijų ir įstatymo dviprasmybių tikslinga analizuosi ir suvokti procesinių prievartos prieminių prasmę ir jų taikymo teisėtumo kriterijus. Visumoje procesinės prievartos priemonės taikomos siekiant Lietuvos Respublikos adminitracinių nusižengimų kodekse išvardintų tikslų kaip antai numatyta Lietuvos Respublikos adminitracinių nusižengimų kodekse 22 straipsnyje „ Administracinė nuobauda ir jos paskirtis“9. Administracinė nuobauda valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teisinėje nuomonėje administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.10 Procesinės prievartos priemonės taikomos laikantis įstatyme nustatytų tos prievartos priemonės taikymo taisyklių reglamento. Todėl kiekvienu atveju nuodugniai turi būti sprendžiamas klausimas, ar procesinės prievartos priemonės paskyrimas bus realiai pagrįstas. Dėl ko neretai toks netesingai interpretuotas procesinių prievartos priemonių taikymas gali virsti tam tikrais žmogaus teisių pažeidimais. Toks pažeidimas gali lemti padarytą nuostolį arba žalą asmeniui, kuris gali būti skundžiamas bei sukelti teisines paskemes. Kaip tai įtvirtinta nuostata Lietuvos respublikos Konstitucijoje 30 straipsnis „ Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“11 Taikant procesinės prievartos priemones negali būti siekiama nieko bendro su procesu neturinčių tikslų, tokių kaip nubaudimas ar paauklėjimas ir pan. Taikyti procesinės prievartos priemones nėra privaloma, o tik tike kiek įpareigoja teisės aktai ar kiti galiojantys įstatymai. Skiriant vieną ar kitą procesinės prievartos priemonę atsakingi asmenys privalo išanalizuoti aplinkybių visumą tai lemenčius veiksnius. Vistik teisinėje literatūroje procesinės prievartos priemonės suvokiamos kaip Lietuvos Respublikos adminitracinių nusižengimų kodekse numatytos prievartos priemonės, pasireiškiančios tam tikrų žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami atitinkamų procesinių tikslų. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įvtirtinti 32 straipsnyje „1.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. 2. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. 3. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos administraciniu nurodymu arba nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo. 4. Vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės.“12 3. PROCESINIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS PROPORCINGUMO KONTEKSTE Taikant vieną ar kitą procesinės prievartos priemonę turėtų būti taikomas proporcingumo principas, šio principo laikymasis procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Todėl procesinėms prievartos priemonėms būdinga tai, kad asmenų, kuriems jos taikomos, sąrašą, taikymo pagrindus, tikslus bei sąlygas tiksliai reglamentuoja teisės normos.13 Atsakomybės už teisės pažeidimus proporcingumas aiškiai apobrėžtas Konstitucinio Teismo (2000 m. gruodžio 6 d. Nutarime). Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!