„Fleita“ analizė

Novelės pradžioje supažindinama su Žiogo nelaime: „.jei jis pūs toliau savo fleitą, tai gyventi daugiau negalės“. Tačiau „Pūsdamas aštuoniolika metų teatre savo fleitą.“ –– iškeliama dilema – ar atsisakyti mylimiausio užsiėmimo, dalies savo širdies, ar mirti. Žiogui tai skaudus smūgis, jis turi palikti pažįstamą, saugią erdvę ir ieškoti pagalbos svetimame pasaulyje. Žiogas priskiriamas prie išsilavinusių kultūros veikėjų. Tačiau skaitytojui neleidžiama gailėtis fleitininko. Pavaizduotas pasaulis fleitininką supo iki nelaimės. Dabar jis turi žengti į kaimo erdvę. Pirmasis Žiogo susidūrimas su kitu pasauliu – susitikimas su ūkininku. „.Ūkininkas numojo savo vailokuota ranka.“, „Žiogas gracingai nusilenkė, pasakė savo pavardę.“ – kuriamas kontrastas tarp miestiečio inteligento ir paprasto kaimiečio. Tai ekspresionizmo bruožas. Naujoje aplinkoje Žiogas stengiasi prisitaikyti, naiviai ir net vaikiškai analizuoja daugeli neįprastų dalykų. Pasakotojas jį ironizuoja: „Fleitistas dairėsi aplinkui, lygino su savo operetės žiemos dekoracijomis ir stebėjosi. čia lyg buvo šalčiau.“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!