Fiskalinė politika. Monopolinė ir oligopolinė rinkos

Fiskalinė politika – tai mokesčių ir vyriausybės išlaidų naudojimo principai ir praktika, kuriais siekiama paveikti visuminės paklausos lygį.
Nedarbo lygis kyla, kai visuminės paklausos apimtis yra nepakankama. Tačiau infliacija ima grasinti ūkiui, jei susiklosto visuminė paklausa, apimtimi viršijanti ekonomikos potencialų pajėgumą. Idėjos, susijusios su mokesčių ir vyriausybės išlaidų panaudojimu ciklų svyravivams švelninti, nėra labai senos. Viena iš priežasčių, dėl kurių jos sunkiai skynėsi kelią į pripažinimą – žmonių sąmonėje laikėsi įsitikinimas, jog vyriausybės ekonominės politikos principai neturi labai skirtis nuo didelės įmonės veiklos principų, t.y. išlaidos turi buti dengiamos pajamomis – valstybė privalo turėti subalansuotą biudžetą, užtikrinti, kad vyriausybės išlaidos neviršytų mokesčiais surenkamų pajamų. Mokesčiai turi būti tokie, kad patenkintų poreikį.
Šiuolaikinė politika įmanoma tik atmetant tokias pažiūras. Jei vyriausybė nori paveikti visuminę paklausą, ji turi formuoti perteklinį ar deficitinį biudžetą. Svarbiausias tikslas turi būti ne biudžeto balansas, o visiškas užimtumas ir pastovios kainos.
Biudžeto balansas - skirtumas tarp visų vyriausybės pajamų ir visų jos išlaidų. Biudžeto balansas gali būti:
• subalansuotas, kai pajamos lygios išlaidoms;
• perteklinis, kai pajamos viršija išlaidas;
• deficitinis, kai išlaidos viršija pajamas.
Jei biudžetas deficitinis, susidaro valstybės skola. Vyriausybė paprastai skolinasi iš:
• Centrinio Banko;
• Privataus sektoriaus.
Populariausias skolinimosi būdas – skolintis parduodant valstybės obligacijas.
Vyriausybės fiskalinė politika realizuodama mokesčiais bei biudžeto išlaidomis, taip veikiant visuminė paklausa sukalia BNP augimą, priešingu atveju – BNP mažėja. Vadinasi, keisdama mokesčius bei savo išlaidas, vyriausybė keičia visuminę paklausą ir gali pašalinti ar sumažinti recesinį ar infliacinį tarpsnius. Tai yra pagrindinis fiskalinės politikos tikslas.
2. Diskretinė fiskalinė politika
Skiriama diskretinė (tikslinė) ir nediskretinė (netikslinė) fiskalinė politika.
Diskretinė fiskalinė politika – tai politika, kai mokesčių svertais ir vyriausybės išlaidomis yra manipuliuojama sąmoningai siekiant įtakoti BNP ir užimtumo apimtis, kontroliuoti infliaciją, paskatinti ekonomikos augimą.
Nediskretinė fiskalinė politika – tai politika, kai buidžetinės kilmės priemonės, pristabdančios (padidinančios) visuminę paklausą, pradeda veikti automatiškai, be vyriausybės įsikišimo, ir tuo sušvelnina ciklinius svyravimus ir stabilizuoja reprodukcijos procesus.
Tikslinio poveikio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!