Finansų teorija (1 kolis)

BALANSAS –finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos. AIŠKINAMASIS RAŠTAS – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. TURTAS - materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir (arba) disponuoja įmonė, ir jas naudodama tikisi gauti ekonominės naudos. Nematerialusis turtas – neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja, kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (ar) netiesioginės ekonominės naudos ir kurio vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę. Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė. Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė) bei papildomos iki turto naudojimo pradžios patirtos išlaidos Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) pasigaminimo savikaina nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, padarytas gaminant šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Savoms reikmėms statomo (gaminamo) turto savikaina nustatoma pagal tuos pačius principus, kaip ir įsigyjant turtą. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas PVM, palūkanos, veiklos sąnaudos. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodytas balanse. IMT ir INMT balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei. Likutinė vertė – suma, kuri apskaičiuojama prie IMT ar INMT įsigijimo (pasigaminimo) savikainos pridedant arba iš jos atimant visas turto vertės pokyčių (tikrosios vertės pasikeitimo, perkainojimo) sumas ir atimant sukaupto nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą. Taigi likutinė vertė = Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina + vertės padidėjimas perkainojant – vertės sumažėjimas – sukauptas nusidėvėjimas (amortizacija). Pasigamintas (sukurtas) nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas pasigaminimo (sukūrimo) savikaina. Įmonės pasigaminto (sukurto) nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) savikaina yra suma išlaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai išlaidos pirmą kartą atitiko nurodytus nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Taikomi šie IMT nusidėvėjimo skaičiavimo metodai: 1.tiesiogiai proporcingas (tiesinis);2.produkcijos;3.metų skaičiaus;4.dvigubas – mažėjančios vertės. Metų skaičiaus ir dvigubas – mažėjančios vertės metodai vadinami pagreitinto nusidėvėjimo metodais. Tiesinis turto nusidėvėjimo metodas. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:  N = (V1 - V2)/ T, kur N – metinė nusidėvėjimo suma; V1 – IMT įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina); V2 – IMT likvidacinė vertė; T – naudingo tarnavimo laikas (metais). Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimas tampa nelabai patikimas, kai naudingo tarnavimo laikas ilgas. Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje. Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas PVM, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu lito ir užsienio valiutos kursu. Įsigijimo savikaina = pirkimo kaina + su pirkimu susiję mokesčiai ir rinkliavos + gabenimo, paruošimo naudoti ir kt. susiję išlaidos – nukainojimai – diskontai. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos. Pagrindini žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Tai pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos. ĮSIPAREIGOJIMAI – prievolė, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Po vienerių metų mokėtinos sumos (ilgalaikiai įsipareigojimai) – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus (vėliau, nei per 12 mėnesių) nuo balanso datos. Per vienerius metus mokėtinos sumos (trumpalaikiai įsipareigojimai) – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus (greičiau nei per 12 mėnesių) nuo balanso datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama: apmokėta įstatinio kapitalo dalis; akcijų priedai; perkainojimo rezervas (rezultatai); privalomasis rezervas; rezervas savoms akcijoms įsigyti; kiti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams. Dotacijos (subsidijos) ir kitas negrąžintinai gautas turtas pagal savo ekonominę prasmę turi ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimo požymių. Finansinėje atskaitomybėje dotacijos (subsidijos) priskiriamos įsipareigojimams, tačiau balanse įrašomos į atskirą eilutę. Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma. Įstatinis kapitalas didinamas arba mažinamas tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl IMT ir finansinio turto perkainojimo. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYS LAIKO ATŽVILGIU: retrospektyvinė ir perspektyvinė analizė. Retrospektyvinė. Tai įmonės tam tikro ataskaitinio laikotarpio veiklos tyrimas remiantis finansine ir nefinansine atskaitomybe, buhalterinės apskaitos duomenimis. Ji literatūroje dažnai vadinama periodine analize, kadangi atliekama tam tikrų įmonės veiklos laikotarpių (mėnesio, ketvirčio, pusės metų, metų) arba tiesiog didėjančiomis sumomis nuo tam tikro laikotarpio. Rečiau vartojamas einamosios analizės terminas. Perspektyvinė. Tai įmonės veiklos rezultatų tyrimas siekiant numatyti jų galimas reikšmes ateityje. Šios analizės ypatybė - nagrinėti įmonės veiklos operacijas ir procesus ateities raidos perspektyvų atžvilgiu. Atliekant Šią analizę, svarbu pripažinti pereinamumo faktą, nustatyti, kaip tam tikri rodikliai kinta arba gali keistis pereinant iš vieno ataskaitinio laikotarpio į kitą arba iš ataskaitinio laikotarpio į būsimą planuojamą laikotarpį. FINANSINĖS ANALIZĖS INFORMACIJOS VARTOTOJAI. Vidiniai ir išoriniai finansinės analizės informacijos vartotojai. Vidiniai. Įmonės vadovai, kuriems finansinė informacija reikalinga valdymo sprendimų pagrindimui. Akcininkai. Juos pirmiausia domina dabartinė ir ateities akcijų vertė. Įmonės obligacijų, ar kt. Skolos vertybinių popierių turintys investitoriai. Kitų indėlininkų kategorijai dažniausiai priskiriami bankai, dalyvaujantys įmonių valdymo procese. Išoriniai. Verslo dalyviai: Kreditoriai, Tiekėjai, Darbuotojai ir profsąjungos; Kitos vartotojų grupės: Vyriausybė, Konkurentai, Analitikai bei konsultantai. Horizontalioji analizė rodo ataskaitose apskaitomų rodiklių dinaminius pakitimus, išreikštus absoliučiais ir santykiniais dydžiais. Nuokrypis skaičiuojamas lyginant ataskaitinių metų rodiklius su praėjusio laikotarpio duomenimis. Horizontali analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Labai svarbu lyginimui parinkti bazinius rodiklius, lyginimui paimta bazė neturėtų būti lygi nuliui arba neigiama skaičiui. Tačiau jeigu taip atsitiko, tai neturėtų būti skaičiuojami nukrypimai procentais. Vertikalioji analizė atspindi finansinėse ataskaitose apskaitomų rodiklių struktūrinius pakitimus, išreikštus santykiniais dydžiais. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis yra lyginamas su pasirinktu bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma. Taigi, kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu. Vertikaliosios analizės tikslas - nustatyti, kokią dalį konkretus rodiklis (procentais) sudaro palyginti su tam tikra visuma. Santykinė analizė teorijoje ir praktikoje dar kitaip vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitų informacijos šaltinių duomenų tarpusavio ryšius. Finansiniai koeficientai yra klasifikuojami į grupines sistemas, kurios dažniausiai įvardijamos taip: Pelningumo; Efektyvumo; Mokumo; Stabilumo; Rinkos. Pseudo santykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Pagrindinių finansinės analizės rūšių apibūdinimas, jų vartojimas praktikoje Operatyvinė analizė. Vidaus lyginamoji analizė. Tarpįmoninė lyginamoji analizė. Kompleksinė analizė. Segmentinė analizė. Jautrumo analizė. Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai. Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda. Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos. Segmentinė analizė atliekama pagal teritorinius ir gamybos padalinius, veiklos sritis, produktus, paslaugas, klientus, atsakomybės centrus, priežastis ir pan. Ji suteikia nemažai informacijos būsimų laikotarpių planams ir prognozėms sudaryti. Tačiau svarbiausias jos tikslas - padėti įmonės vadovybei priimti teisingus sprendimus, susijusius ne tik su konkrečių padalinių, bet ir su visos įmonės veikla ir jos plėtra. Jautrumo analizę galima apibūdinti kaip klausimą „Kas, jeigu?" Čia klausiama, kaip pasikeis rezultatas, jeigu pradiniai, iš anksto numatyti rodikliai nėra pasiekti arba pasikeičia pagrindinės prielaidos. Finansiniai koeficientai yra klasifikuojami į grupines sistemas: Pelningumo; Efektyvumo; Mokumo; Stabilumo; Rinkos. Pelningumas yra pelno lyginimas su bet kuriuo įmonės ataskaitų rodikliu, turinčiu ryšį su pelnu. Rūšys: pardavimų (Bendrasis pardavimų, Veiklos, Veiklos prieš mokesčius ir palūkanas – EBIT, Veiklos prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą –EBITDA, Grynasis), turto, nuosavybės (kapitalo). Bendrasis pardavimų pelningumas. bendrasis pelnas/pardavimai arba bendrais pelnas/parduotų prekių savikaina. Rodo, kokia dalis bendrojo pelno tenka vienai daliai pajamų. Pagal jį galima spręsti, ar yra pakankamas parduodamų prekių ir paslaugų kainų ir jų gamybos išlaidų skirtumas. Bendrais pelnas/parduotų prekių savikaina. Šis rodiklis svarbus, kadangi jis parodo įmonės pastangas sumažinti pagamintos ir parduotos produkcijos savikainą. Mažėjant savikainai, didėja pelnas, taigi didėja ir produkcijos pelningumas. Veiklos pelningumas. Veiklos pelnas/pardavimai. Rodo, kaip įmonė dirbo nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių ir nusidėvėjimo apskaitos. Rodiklis mažesnis nei 5proc. laikomas nepatenkinamu. Atvaizduoja įmonės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi. Jis tiriamas kartu su pardavimų augimu ir bendrojo pelno kitimu. Veiklos prieš apmokestinimą pelningumas: Pelnas prieš apmokestinimą + palūkanos už ilgalaikes paskolas/ pardavimai. Grynasis pelningumas. grynasis pelnas/pardavimai. Rodo, kiek pelno dalyvauja realizacijos procese arba kokią pelno ribą duoda parduota vertė. Aukštesnis šio rodiklio lygis rodo geresnę įmonės finansinę padėtį. Grynojo rentabilumo padidėjimas apibūdina realizacijos efektyvumo padidėjimą. Tai reiškia, kad kiekvienas realizuotas produkcijos ar paslaugų piniginis vienetas kuria papildomą pelną. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą, taip pat didesnę gaunamų finansinių išteklių apimtį. Turto grąžos rodiklis (ROA). ROA= grynojo pelno/turto. parodo, kaip įmonės vadovai sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną, atsižvelgdami į tai, ar nuosavybė yra kreditorių ar akcininkų. Jis rodo išteklių naudojimo efektyvumą. Turto pelningumas geriausiai atspindi visų įmonės išteklių panaudojimo efektyvumą. Jis parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas, ir kokia viso turto dalis susigrąžinama kaip pelnas, t.y. apibūdina įmonės sugebėjimą pelningai naudoti turtą ir gauti nuosavų finansinių išteklių tolesnei veiklai. UŽDIRBIMO GALIA. EP = EBIT/Turtas. Uždirbimo galia gali būti nustatoma vietoje pelno prieš palūkanas ir mokesčius naudojant pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją: EP = EBITDA/Turtas. Nuosavybės grąžos rodiklis(ROE). grynojo pelno ir savininkų nuosavybės santykis. įvertina bendrą pelnui gauti efektyvumą naudojant įstatinį kapitalą, kurį akcininkai investavo į įmonę. Jis rodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybė. Nuosavo kapitalo pelningumas rodo, kiek grynojo pelno litų vidutiniškai uždirba vienas savininkų nuosavybės litas. Šį rodiklį naudoja akcininkai, įvertindami įmonės pelningumą. Rodiklis lygintinas su alternatyviomis akcininkų finansinių išteklių investavimo formomis, kad būtų galima sužinoti, ar verta investuoti į vieną ar kitą įmonę, ar greitai atsipirks finansiniai ištekliai. Rodiklis parodo, kiek uždirbo savininkai. MOKUMAS ≠ LIKVIDUMAS. Įmonės mokumas – tai įmonės potencialus sugebėjimas turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti įsipareigojimus ; mokamasis pajėgumas; mokus- galintis mokėti, turintis iš ko mokėti. Likvidumo terminas taikytinas kalbant apie vertybinius popierius ir materialųjį turtą. Likvidus turtas yra tas, kurį greitai galima paversti pinigais. Trumpalaikio mokumo rodikliai: Bendrojo(BTM); Einamojo(GTM); Apyvartinio kapitalo rodikliai(GAK). BTM parodo, kokiu laipsniu įmonės trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus. BTM=Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonės trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymo saugumą garantuoja didesnė nei 1,5 rodiklio reikšmė, tačiau labai aukštas dydis gali parodyti įmonės nesugebėjimą efektyviai panaudoti turimą trumpalaikį turtą. GTM parodo ar įmonė, jeigu iš jos būtų pareikalauta, sugebėtų sumokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus. GTM=(Trumpalaikis turtas-Atsargos)/Trumpalaikiai įsipareigojimai. Bendruoju atveju šio rodiklio reikšmė turėtų būti lygi 1, tačiau konkrečios normos nustatymas labai priklauso nuo nagrinėjamos ūkio šakos ypatumų. Rodiklis neturėtų būti mažesnis nei 0,5. GAK = Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai. GAK- rodiklis geriausiai apibūdina įmonės finansinę būklę, nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai. Apyvartinis kapitalas- tai kapitalas likęs įmonės žinioje sumokėjus visas trumpalaikes skolas. Nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėsti gamybą, vykdyti savo įsipareigojimus, būti konkurencinga. Šis rodiklis turėtų būti teigiamas, kad įmonę priskirtume mokiai. Neigiamas rodiklis iš eilės rodo, kad įmonė negali vykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didelė šio rodiklio reikšmė rodo aukštą įmonės likvidumo lygį. Pagrindiniu ilgalaikio mokumo rodikliu laikomas bendrasis skolos koeficientas. Parodo kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant įmonės turtą. Bendrasis skolos koef.= Visi įsipareigojimai/Turtas. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo geresnė įmonės finansinė būklė. Kuo didesnis rodiklio dydis, tuo žemesnis saugumo lygis. Rodiklio vertinimas: Labai geras100%. Ilgalaikių skolų koef. = Ilgalaikiai įsipareigojimai / Turtas. Rodiklio vertinimas: Labai geras

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!