Finansų teorija su pavyzdžiais

1. Kapitalo kaštų sudėtis Skolos kaštai - tai įmonės kreditorių reikalaujama pelno norma. Privilegijuotų akcijų kaštai - tai pelno norma, kurios dabartiniai akcininkai pageidauja iš įmonės turimų privilegijuotą akcijų. Nepaskirstyto pelno kaštai - tai pelno norma, kurios dabartiniai akcininkai pageidauja iš įmonės turimų paprastųjų akcijų. Akcinio kapitalo (naujų akcijų emisijos) kaštai - tai pelno norma, kurios akcininkai pageidauja iš įmonės naujai išliestų paprastųjų akcijų. Kapitalo kaštai naudojamai kapitalinių įdėjimų planavime, turėtų būti apskaičiuoti kaip įvairių dažniausiai naudojamų, finansavimo šaltinių kaštų svertinis vidurkis, nepriklausomai nuo konkretaus projekto finansavimo ypatumų. Ribiniai kapitalo kaštai vadinamai vėliausiai sukaupto naujo kapitalo kaštai. 1pvz.: jus pasiskolinote iš 2 draugų tam tikras pinigų sumas už skirtingas palūkanas. Prie pasiskolintos sumos pridėjote dalį savo pinigų tikėdamiesi uždirbti bent jau minimalią pelno normą ir svarstote, kur būtų galima investuoti šį kapitalą. Kokia turėtų būti minimali pelno norma, kurią turėtų uždirbti investicijos, ir kuri patenkintų visų trijų kapitalo savininkų lūkesčius? sprendimas: Kapitalo savininkai 1. Investuojamo kapitalo suma 2. Metiniai kaštai (Invest. pageidaut, pelno norma %) Jonas 2000 5 Petras 3000 10 Jūs 5000 15 10000 3. Dalis bendrojoje finansavimo sumoje% 4. Kapitalų kaštų svertinis vidurkis 5. Investuotojų metinis pelnas 20 (2)*(3) 0,05*20=1,0 1*2 100 30 0,1*30=3,0 300 50 0,15*50=7,5 750 100 11,5 1150 2. Skolinto kapitalo kaštai atskaičius mokesčius, ki = kd(1-T) kd – skolos kaštai iki mokesčių išskaitymo; T – mokesčių tarifas 2 pvz.: jei bendrovės pelno mokesčio tarifas yra 34% o investicijų bankas teigia kad bendrovė turėtų nustatyti naujai obligacijų emisijai 12% palūkanų normą, tai šio skolinto kapitalo kaštai (atskaičius mokesčius) bus: 0,12*(1-0,34)=7,9% 3. Privilegijuotų akcijų kaštai kp=Dp/(P0(1-F)) Čia: kp privilegijuotų akcijų kaštai; Dp - privilegijuotų akcijų dividendai. Lt; Po - privilegijuotų akcijų kaina, Lt. F- flotacijos išlaidos, %. 2 pvz tęsinys: Bendrovė galėtų parduoti privilegijuotas akcijas po 100 Lt (nominali vertė 100 Lt) su sąlyga mokėti 10 Lt metinių dividendų. Tačiau tokios emisijos Išlaidos sudarytų 3 LT kiekvienai akcijai. 4. Nepaskirstyto pelno kaštai • CAMP metodas; • Diskontuotų pinigų srautų metodas; • Metodas, sudedant obligacijos procentines pajamas ir rizikos priedą; 5. CAMP metodas kS=krf+(km-krf)*β Čia krf- laisva nuo rizikos pelno norma km – rinkos pelno norma; β – įmonės koeficientas 2 pvz. tęsinys: Apskaičiuokite įmonės X nepaskirstyto pelno kaštus, kurios paprastosiios akcijos turėtų duoti 5 lt dydžio dividendus per sekančius metus, o parduodamos jos už 50lt. Įmonės prognozuojami pastovūs dividendš metiniai augimo tempai lygūs 5 % jos koeficientas beta ž yra 1,6 laisva nuo rizikos pelno norma 7%, o rizikos priedas – 5% 7+5*1.6 = 15 % 6. diskontuotų pinigų srautų metodas kS=D1/P0+g Čia D1 – paprastosios akcijos dividendai lt; P0 – paprastosios akcijos kaina Lt; g metiniai dividendų augimo tempai % 2 pvz. tęsinys: 5/50+5%=15% 7. metodas, sudedant obligacijos procentines pajamas ir rizikos priedą Ks= Obligacijos procentinės pajamos+ Rizikos priedas 2 pvz. tęsinys: Analizuojant akcijas prie įmonės ilgalaikių skolų palūkanų normos pridedami 2-4%, t.y. 3% rizikos priedas. 12%+3%=15% 8. Akcinio kapitalo (naujų akcijų emisijos) kaštai tai nepaskirstyto pelno, įvertinant ir f1otacijos išlaidas, kaštai- ke=D1/P0(1-F) + g Čia: ke - akcinio kapitalo kaštai; D1 - paprastųjų akcijų pirmų metų dividendai, Lt; Po - akcijos kaina, Lt; F - flotacijos išlaidos; g - dividendų augimo tempai. 2 pvz. tęsinys: Apskaičiuokite akcinio kapitalo kaštus, ]ei įmonė X tikisi, kad emisijos išlaidos sudarys 6 procentus nuo naujų paprastų akcijų kainos: 5/(50(1-0,06))+5%=15,6%; emisijos priedas 15,6-15=0,6% 9. Kapitalo kaštų svertinis vidurkis WACC=ka=wdkd(1-T)+wpkp +wS kS+we ke' Anksčiau surasti kapitalo komponentų kaštai padauginami iš jų dalies kapitalo struktūroje ir šių sandaugų suma rodo kapitalo kaštų svertini vidurkį ,o taip pat ir ribinius kapitalo kaštus 2 pvz. tęsinys: Tarkime, kad įmonės X tikslas yra tokia kapitalo struktūra: 50'% prasto akcinio kapitalo, 40% skolų ir 10% privilegijuotų akcijų. Apskaičiuokite kapitalo kaštų svertinį vidurkį. WACC=ka=wdkd(1-T)+wpkp +wS kS+we ke' 0,4*7,9%+0,1*10,3%+0,5*15%= 11,7% 10. Ribiniai kapitalo kaštai Ribiniais kapitalo kaštais vadinami vėliausiai sukaupto naujo kapitalo kaštai. Vertė lūžio momentu - tai naujo kapitalo vertė (Lt), kuri gaunama iki įmonės kapitalo kaštų svertinio vidurkio padidėjimo . Lūžio momentą galima nustatyti pagal santykinį rodiklį. kuris lygus duoto tipo žemesnių kaštų kapitalo bendros apimties ir šio tipo kapitalo dalies kapitalo struktūroje santykiui. 2 pvz. tęsinys: • Įmonė X gali naudotis 100 000 lt nepaskirstytu pelnu. • Taip pat ji pati nori išlaikyti esamą kapitalo struktūrą: 40% skolos, 10% privilegijuotų akcijų ir 50%/ paprasto akcinio kapitalo . • Anksčiau paskaičiuotas bendrovės pradinis kapitalo kaštų svertinis vidurkis WACC t.y. jos MCC1=11,7% • Vertė lūžio momentu = nepaskirstytas pelnas / akcinio kapitalo dalis = 100 000/0,5 = 200 000 • Taigi tos pačios dedamosios kaštų lygis išlieka pastovus (100 000 lt arba 50%nepaskirstyto pelno, 80 000 lt, arba 40 % skolos ir 20 000 arba 10% privilegijuotų akcijų.) • Jei įmonė nori sukaupti daugiau nei 200 000 LT ji turi atlikti naują akcijų emisiją. Anksčiau apskaičiuoti naujo akcinio kapitalo kaštai lygūs 15,6 % • Dėl tokio vienos dedamosios kaštų padidėjimo WACC pakyla iki naujo MCC2 • MCC2 = wdkd(1-T)+wpkp +wS kS = 0,4*7,9+0,1*10,3+0,5*15,6= 12% • Įmonė gali įmti iki 200 000Lt paskolą su 12 proc. palūkanomis. Kai skola didesnė, ji turi mokėti 15 proc. palūkanas. • Norint išlaikyti kapitalo struktūroje 40 proc. dydžio skolos dalį, lūžio momentas įmonės skolai bus ties 200 000/0,4=500 000Lt. • WACC pakyla iki naujos MCC3 reikšmės. 11. Kapitalo struktūra ir svertai Verslo rizika - tai pačios įmonės veiklos rizikingumas. Finansinė rizika - tai papildoma įmonės akcininkų rizika, atsirandanti tada, kai įmonė nusprendžia imti paskolą. Verslo rizika - tai rizika, susijusi su būsimo įmonės akcinio kapitalo pelningumo prognozėmis darant prielaida. kad įmonė nesinaudoja paskolomis Finansinė rizika - tai akcininkų rizikos dalis, neskaitant verslo rizikos, atsirandanti naudojant finansinį svertą, Finansinis svertas siejamas su tomis apimtimis, kuriomis įmonės kapitalo struktūroje naudojami fiksuotas pajamas duodantys vertybiniai popieriai (skolos ir privilegijuotos akcijos). 12. Optimalios kapitalo struktūros nustatymas • Kokią įtaką įmonės vertei (jos akcijų kainai) turi finansavimo skolomis ir jo lyginamosios dalies didėjimas? • Optimali kapitalo struktūra – tai toks procentinis skolų, privilegijuotų akcijų ir paprasto akcinio kapitalo santykis, kuris maksimizuoja įmonės akcijų kainą. Finansinio sverto poveikis: tradicinė teorija: 4 skaidrė 5 skaidrė 6skaidrė Įmonės A kapitalo struktūros skaičiavimo duomenys Trumpalaikis turtas 12 500 000 Lt Ilgalaikis turtas12 500 000 Lt Viso turtas 25 000 000 Skola 0 Paprastas akcinis kapitalas( 1,25 mln akcijų) 25 000 000 Lt Viso įsipareigojimų ir akcinio kapitalo 25 000 000 Lt Pardavimai 46 666 667 Pastovūs kaštai 10 000 000 Kintami kaštai 30 000 000 Pelnas iki palūkanų 6 666 667 ir mokesčių palūkanos 0 apmokestinamas pelnas 6 666 667 Mokesčių suma (40%) 2 666 667 Grynasisi pelnas 4 000 000 13. Įmonės A kapitalo struktūros skaičiavimo duomenys: Pelnas, tenkantis vienai akcijai: EPS= 4 000 000/1 250 000=3,20 Lt. Dividendai, tenkantys vienai akcijai: DPS=4 000 000/ 250 000=3, 20 Lt (Visas grynasis pelnas yra skiriamas dividendams, o dividendų augimo tempai g=0) Pradinė vienos akcijos kaina: 25 000 000/1 250 000 = 20lt. Vienos akcijos rinkos kaina 20 lt. Procentinės pajamos iš dividendų 3,20/20= 16 %= kS 9 skaidrė 10 skaidrė 11 skaidrė 12 kaidrė 13 skaidrė 14 skaidrė 15 skaidrė 14 Sverto lygis • Gamybos sverto lygis DOL – apibūdinamas kaip pelno iki palūkanų ir mokesčių išskaitymo EBIT procentinio pokyčio santykis su pardavimų Q procentiniu pokyčiu: DOL = ∆EBIT, %/∆Q, % = (∆EBIT/EBIT) / (∆Q/Q) = (Q(P-V))/(Q(P-V)-F) arba (S-VC)/(S-VC-F) • Finansinio sverto lygis DFL išreiškia pelno, tenkančio vienai akcijai, procentinio pokyčio santykį su pelno iki palūkanų ir mokesčių išskaitymo procentiniu pokyčiu: DFL = ∆EPS, %/ ∆EBIT, %= EBIT/EBIT-1 • Bendro sverto lygis DTL yra pelno vienai akcijai (EPS) procentinio pokyčio santykis su pardavimų Q procentiniu pokyčiu: DTL = DOL*DFL = (Q(P-V))/(Q(P-V)-F-I) = (S-VC)/(S-VC-F-I) Svertų lygio skaičiavimas Planas A Planas B Kaina, Lt P 200 200 Kintami kaštai/vnt., Lt V 40 60 Pastovūs kaštai, Lt F 2 000 000 100 0000 Palūkanos, Lt I 1 000 000 500 000 Laukiami pardavimai, vnt. Q 40 000 40 000 Akcijų skaičius N 1 020 000 1 230000 Mokesčių tarifas T 0,4 0,4 Svertų lygio skaičiavimas DOL, kai pardavimai lygūs 40 000 vnt.: DOLA=(40 000(200-40))/(40 000(200-40)-2000 000}=1,45 DOLB=(40 000(200-60))/(40000(200-60)- 1 000 000)= 1,22 DFL, kai pardavimai lygūs 40 000 vnt.: DFLA =(40 000(200-40)-2 000 000)/(40 000(200-40)-2 000 000-1 000 000)=1,29 DFLB=(40 000(200-60)-1 000 000)/( 40 000(200-60)-1 000 000-500 000)=1,12 DTL, kai pardavimai lygūs 40 000 vnt.: DTLA =DOLA *DFLA =1,45* 1,29=1,87 DTLB=DOLB*DFLB=1,22*1,12=1,37 EPS, kai pardavimai lygūs 40 000 vnt.: EPSA=((40 000(200-40)-2 000 000 -1 000 000)*0,6)/1 020 000=2 EPSB=((40 000(200-60)-1 000 000 -500 000)*0,6)/ 1 230 000=2 15. Kapitalo struktūrą formuojantys veiksniai • Likvidumas, susiliejimai ir kiti kapitalo struktūrą formuojantys veiksniai • Kapitalo struktūros skirtumai atskirose įmonėse ir šalyse 16. Investicinių projektų klasifikavimas ir įvertinimo metodai • Projektų klasifikavimas • Investicinių projektų įvertinimo metodai • Atsipirkimo periodas • Grynosios esamosios vertės metodas NPV • Vidinės pelno normos metodas IRR • Modifikuotos vidinės pelno normos metodas (MIRR) • Pelningumo indekso metodas • Skirtingos trukmės projektų įvertinimo metodai 17. ilgalaikių investicijų planavimas tai investicinių projektų nustatymo, analizės ir atrankos procesas 18. ilgalaikių investicijų sąmata/biudžetas parodo planuojamas išlaidas susijusias su investicijomis 19. Ilgalaikių investicijų planavimas tai ištisas projektų analizės ir sprendimų įtraukti juos į sąmatą priėmimo procesas 20. projektų klasifikavimas • Gamyboje eksploatuojamų priemonių atnaujinimui • Gamybos priemonių atnaujinimas mažinant kaštus • Produkto gamybos arba rinkos išplėtimas • Naujo produkto gamybos arba rinkos išplėtimo • Darbo ir/arba aplinkos apsaugos projektų realizavimas • Kiti projektai 21 Investicijų pobūdis • Nepriklausomi investiciniai projektai • Priklausomi arba suderinami projektai • Nesuderinami investiciniai projektai 22. Investicinių projektų įvertinimo metodai • Atsipirkimo periodas • Grynosios esamosios vertės metodas (NPV) • Vidinės pelno normos metodas (lRR) • Modifikuotos vidinės pelno normos metodas (MIRR) • Pelningumo indekso metodas 23. Atsipirkimo periodas • Projekto atsipirkimo laikas - tai laikas per kuri gaunamas grynosios įplaukos iš investicijų padengia investicijai skirtas išlaidas. Atsipirkimo laikas apskaičiuojamas: Metų skaičius prieš visišką kaštų padengimą - Nepadengtų kaštų suma visiško padengimo metų pradžioje/ Visiško padengimo metų pinigų srautų sumos. • Jeigu laikoma, kad kitos sąlygos pastovios, tai kuo trumpesnis atsipirkimo periodas, tuo didesnis projekto likvidumas. 1 pavyzdys: Įmonė X svarsto du investicinius projektus A ir B. Abu projektai yra vienodai rizikingi. Be to, abiem atvejais reikalingos 100 Lt pradinės investicijos, o iš šių projektų laukiami grynųjų pinigų srautai po mokesčių mokėjimo yra šie: Metai Projekto A pinig srautai Projekto B pinig srautai 0 -100 (100) 1 10 70 2 60 50 3 80 20 Apskaičiuoti projektų A ir B atsipirkimo periodus Laukiamas akomuliuotas pinigų srautas Metai Projekto A pinig srautai Projekto B pinig srautai 0 -100 (100) 1 -90 -30 2 -30 20 3 50 40 Atsipirkimo periodas: A: 2+30/80=2,4 B: 1+30/50 24. Atsipirkimo periodo metodo trūkumai ir pranašumai: Trūkumai: • Šis metodas nepaiso pinigų srautų po atsipirkimo periodo; • Nepaiso laiko veiksnio Pranašumai: • Pranašumas tame, kad jis lengvai apskaičiuojamas, be to, parodo, kiek laiko lėšos susaistytos projektui. 25. Grynosios esamosios vertės metodas (NPV) Projekto grynoji esamoji NPV lygi projekto būsimųjų grynųjų pinigų srautų, diskontuotų pagal ribinius kapitalo kaštus, esamų verčių sumai. Grynoji esamoji vertė skaičiuojama: K – reikalaujama pelno norma; CF – pinigų srautai Projektas yra priimtinas jeigu NPV reikšmė teigiama ir kuo ji didesnė, tuo projektas geriau vertinamas. 1 pavyzdžio tęsinys: • Tarkime, kad projektų A ir B investuotojų reikalaujama pelno norma yra 10 proc, tada šių projektų NPV lygi: NPVA= -100+10/(1+0,1)1+60/(1,1)2+80/(1,1)3=18,79 NPVB= -100 +70 *PVIF10%,1+50*PVIF10%,2+20*PVIF10%,3=19.98 26. Vidinė pelno norma (IRR) • Projekto vidine pelno norma (IRR.) - tai tokia diskontavimo norma, kuriai esant būsimųjų piniginių įplaukų esamoji vertė tampa lygi piniginių įdėjimų esamajai vertei. Vidinė pelno norma skaičiuojama: • Projektų, kurių IRR aukštesnė už kapitalo kaštus k, realizavimas didina įmonės akcijų vertę. lr atvirkščiai: jei projektų IRR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!