Finansų atsiradimo istorinė apžvalga

Finansų atsiradimo istorinė apžvalga.
Manoma, kad žodis finansai atsirado iš angl. klb. Žodžio „fine“ – piniginė bausmė, bauda. Arba iš senovinių vok. žodžių „fein“, „finding“, „finoten“, „finte“ - gudrus, suktas. Šios ir panašios sąvokos buvo siejamos su finansų sąvoka.
Vokietijoje 16-17a. sąvoka finansai reiškė palūkanų lupikavimą, apgaulę, neteisėtą priespaudą.
Lot. „finitet“, „finare“ – pabaigti. Tai suprantama, kaip bylos pabaigtumas, teismo sprendimas, teismo mokėjimas bauda, vėliau – teismo, valdovo paskirtas mokėjimas.
Plėtojantis darbo pasidalinimui finansai suprantami kaip pajamų ir išlaidų vertinimas.
Prielaidos lėmusios finansų mokslo atsiradimą: I-a prielaida: Centrinėje Europoje vykstant įv. buržuazinėms revoliucijoms pinigai atskiriami nuo valstybės iždo. Susidaro valstybės piniginių lėšų fondas vadinamas biudžetu. II-a prielaida: Valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų formavimas) įgauna sisteminį pobūdį. Kartu susidarė tam tikra valstybės pajamų ir išlaidų struktūros sistema reglamentuojama įstatymais.
16a. pajamų šaltiniai: 1.domenai (valstybės turtas duodantis pajamas). 2.Karinės pajamos - duoklės iš užkariautų tautų. 3.Muitų pajamos. 4.Pajamos iš prekybos. 5.Mokesčiai.
Išlaidų struktūra nepakito ir iki šių dienų. Skiriamos išlaidos socialinėm reikmėm, ekonomikai, kariuomenei, valdžios išlaikymui.
III-a prielaida. Mokesčiai piniginėje formoje įgavo prievolinę reikšmę. Tai sudarė sąlygas plėtotis piniginiams santykiams.
Finansų mokslo ir politikos plėtojimo etapai: 1-neišvystyta finansų forma, kai piniginių lėšų 2/3 biudžeto buvo skiriama kariniams reikalams. Išvada-finansai krašto ekonomikai neturėjo reikšmės. 2-išvystyta finansų forma. Piniginių santykių išsiplėtojimas į daugiagrandes finansines sistemas, kurios turi įtakos ne tik atskiro krašto, bet ir pasaulinei ekonomikai.
Piniginiai santykiai būtų stabilesni sudarant įvairius fondus. Fondai sudaromi iš valstybės ir privačių įmonių pajamų, jų kaupimo ir gyventojų santaupų. Valstybėje skiriami decentralizuoti ir centralizuoti lėšų fondai. Decentralizuotus lėšų fondus sudaro įv. org.jos (Nusidėvėjimo fondas, Pelno rezervo fondas, Pensijų fondai ir kt.). Centralizuotus fondus sudaro valstybė (privat. valstybinio soc.draudimo fondas, savivaldyb. biudžetų fondas, banko atsargos ir kt.).
Finansinių išteklių fondai reguliuoja racionalų išteklių eikvojimą. Kai šios lėšos naudojamos efektyviai, tai didėja valstybės turtas ir kyla žmonių gerovė.
1.1. Valstybės finansinė sistema (VFS)
VFS-visuma piniginių santykių, sferų bei grandžių, kurių kiekviena skiriasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!