Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos pirkimo–pardavimo bylose apžvalga

Įvadas

Pirkimo–pardavimo sutartis neatsitiktinai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta kaip pirmoji iš atskirų sutarčių rūšių. Tai yra praktikoje dažniausiai pasitaikanti sutarties rūšis, su kuria vos ne kasdien susiduria beveik kiekvienas asmuo, nuo buitinio pobūdžio pirkimo–pardavimo sutartis sudarančio vartotojo iki profesionalaus verslininko. Todėl aiški, stabili ir nuosekli pirkimo–pardavimo teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo praktika yra būtina prielaida laisva rinka grindžiamai ekonomikai sklandžiai funkcionuoti.

Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įgyvendindamas viešąją kasacijos funkciją, užtikrina vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aktualu apžvelgti per CK galiojimo laikotarpį susiklosčiusią nuosekliai plėtojamą teismo bendrųjų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų taikymo praktiką. Todėl šios apžvalgos tikslas – pateikti apibendrintą kasacinio teismo praktiką, kurioje atsispindėtų nuoseklus minėtų nuostatų taikymas.

Šioje kasacinio teismo praktikos apžvalgoje apibendrintos bendrosios pirkimo–pardavimo nuostatos, pardavėjo teisės ir pareigos, pirkėjo gynybos būdai pardavėjui pažeidus turimas pareigas. Atitinkamai apžvalgoje taip pat apibendrinama praktika, susijusi su pagrindinėmis pirkėjo pareigomis (sumokėti daikto kainą ir priimti prekes), ir iš to kylantys priešpriešiniai pardavėjo gynybos būdai.

Pažymėtina, kad apžvalgoje pateikiami išaiškinimai, kurie yra suformuluoti ne cituojamose kasacinio teismo nutartyse, vertintini kaip metodinio pobūdžio medžiaga, neturinti oficialiai paskelbtos teismų praktikos reikšmės.

Pirkimo–pardavimo sutarties samprata ir bendrosios nuostatos

Pirkimo–pardavimo sutarties samprata pateikia esminius šios sutarties bruožus, skiriančius ją nuo kitų sutarčių rūšių. Kai kurios sutarčių rūšys sudaro galimybę šalims laisva valia perleisti nuosavybę į tam tikrus civilinės apyvartos objektus, o pirkimas–pardavimas leidžia perleisti nuosavybę už piniginį ekvivalentą. Atlygintinumas piniginio ekvivalento forma skiria šią sutartį nuo mainų ir dovanojimo sutarčių.

Pirkimo–pardavimo sutarties konsensualumas. CK 6.160 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš romėnų teisės kilusi sutarčių klasifikacija į konsensualines ir realines. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė.¹ Ši klasifikacija yra svarbi nustatant, kokie elementai yra būtini sutarčiai sudaryti ir nuo kokio momento sutartis yra laikoma sudaryta. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!