Inkvizicinio proceso ištakos ir istorinė raida

Žinomiausias, daugiausia ištirtas ir vienas svarbiausių senovės Rytų teisės paminklų yra karaliaus Hamurabio teisynas Mesopotamijoje, pasirodęs XVIII a. pr. Kr. Dažniausiai ieškovas ir nukentėjusysis patys teismui pristatydavo įrodymus. Įrodymams panaudojamos įvairios priemonės: liudytojai, rašto dokumentai, priesaikos ir pan. Tačiau išskirtinė įrodymų rūšis buvo ordalijos, dar vadinamos „Dievo teismu“. Kadangi vandens ordalija įstatymo paminėta keliais atvejais, kur gresia mirties bausmė, tai paprastai manoma, kad ordalija būdavusi taikomatik bylose, kuriose grėsdavo mirties bausmė. Ordalijomis buvo laikomi įvairūs, dažnai žiaurūs išmėginimai, kurių rezultatai prietaringiems to meto teisėjams turėjo patvirtinti asmens teisumą ar neteisumą. Konkrečiai Hamurabio teisynas minėjo išmėginimą vandeniu. Pagal teisyno 2 straipsnį , žmogui ką apkaltinus burtininkavimu ir to neįrodžius , įtariamasis vis tiek turėjo būti tikrinamas upėje, o to tikrinimo rezultatai buvo nurodyti taip: „Jei upė jį paims, tai tas, kas jį apkaltino, gauna jo namus; o jei upė tą žmogų nuvalys ir jam nepakenks, tai tą, kas jį apkaltino burtininkavimu, reikia užmušti.“ Teisyno 132 straipsnis reikalavo , kad vandeniu turi būti išmėginta neištikimybe įtariama žmona. Manyta, kad vanduo, būdamas švari stichija, gali patikimai parodyti teisiamojo santykį su nusikaltimu.
Gentinė germanų visuomenė labai tikėjusi Dievo teismu(ordalijomis) kaip svarbios rūšies įrodymu. Svarbiausias buvo išmėginimasugnimi ir vandeniu: pirmasis taikytas kilmingiems, antrasis – paprastiems žmonėms. Bandomieji ugnimi turėjo užrištomis akimis ar basi pareiti per įkaitintus plūgo noragus arba rankose nešti įkaitintą geležį; nudegimams gerai gyjant, bandomasis laikytas teisiu. Išmėginama vandeniu galėjo būti šaltame arba karštame vandenyje: išmėginamas šaltu vandeniu bandomasis, kurio kūnas, priešingai gamtos dėsniams, išplaukdavo į paviršių, laikytas kaltu, nes tai turėjo reikšti, kad vanduo kaltojo nepriima; išmėginamas karštu vandeniu bandomasis, kurio panardintos į verdantį vandenį plikos rankos ir kojos likdavo sveikos, laikytas nekaltu. Vėliau dar imtas taikyti išmėginimas duona ar sūriu: vieno jų gabalą, ištarus tam tikrą užkeikimą, reikėjo praryti, o tam nepavykus, daryta išvada teisiamąjį esant kaltą.
Salyjų įstatymas reglamentavo išmėginimą „katiliuku“: į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!