Filosofinė etika

Sokrato, Platono ir Aristotelio etika.
Sokrato požiūris į valstybės reikalų tvarkymą buvo aiškus – jis šalinosi tiesioginės politinės veiklos. Visgi jis laikosi visų įstatymų, atlieka religinius ritualus, tačiau nesilaiko bendruomeninio visuomeniškumo, o iškelia individą.
Pagrindinės Sokrato etikos idėjos ir sąvokos: Ikisokratikai tyrinėjo gamtos reiškinius ir jų kitimą, o Sokratas į Antikos filosofiją įveda nebūtą etinį kryptingumą. Antikoje vyravusi kosmologinė filosofija ieškojo amžinųjų tiesų, o Sokratas aktualizuoja naują dalyką: protas ir mąstymas yra ne tik dievų privilegija, tačiau ir žmogaus sugebėjimas. Jis teigė, jog tik dievai, išminčiai ir kvailiai nesiekia išminties, o filosofas stovi tarp kvailių ir išminčių. Išminties nepasiekiamumas tampa jos galimybės sąlyga. Manymas, kad esi išminčius naikina išmintį, kadangi ji reikalauja suvokti žmogaus proto galimybių ribas. Sokratas teigė, jog mūsų siela yra vienintelis dalykas vertas išsaugoti, o žinojimas – vienintelis kelias tai padaryti. Taigi Sokratas remiasi protu, o didžiausia dorybė – žinojimas (Gėris išvedamas iš žinojimo, pirmiau yra žinojimas). Jis kalba apie bendrą etiką, kuri remiasi racionalia savižina.
Terminas Dorybė Sokrao epochos filosofijoje turėjo gan daug reikšmių – ji buvo siejama su laime, klestėjimu, malonumu, nauda, gėriu. Doroviškai teisingo elgesio pakopa buvo išreiškiama žodžiais gražus ir geras.
1. Dorybė turi visuotinę reikšmę, nežiūrint, kad jų daug ir jos yra individualios.
2. Žmogus geba atskirti tai, as yra gera, o kas bloga, tad jis taip pat gali spręsti, ar jam elgtis dorai ar ne. Šis sugebėjimas kyla iš proto, žinojimo.
Blogo elgesio priežastis yra nežinojimas. Dorybė ateina tik per protą ir žinojimą, tačiau tai nėra vien tik teorinis žinojimas. Geri žmonės nėra geri vien iš prigimties, o socialinė padėtis nėra lemiamas dorybės veiksnys.
Antikinę dorybių sistemą sudarė; saikingumas, drąsa, teisingumas, išmintingumas. Platonas teigė, jog žmogaus sielą sudaro trys pradai, atitnkamai ir visuomenės luomus galima priskirti šiems trims pradams su savo dorybėmis ir pareigomis:
1. Protingoji siela: filosofai (protas), kurių svarbiausia dorybė – išmintingumas.
2. Aistringoji siela: sargybiniai (valia). Dorybė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!