Pirmuoju mokslininku ir filosofu pripažįstamas graikas Talis. Tai laikas, kai filosofavimas virsta filosofija. Pirmasis filosofas, suteikęs ypatingą žinojimą ir prasmę yra Platonas. Filosofinį žinojimą susistemino Platono mokinys Aristotelis. Po Aristotelio filosofija silpsta, o po Romos žlugimo įsitvirtina krikščionybė, ima vyrauti teologija - mokslas apie Dievą. Tikėjimas tampa aukščiau už žinojimą ir už protą. Istoriškai šis laikotarpis pavadintas viduramžiais. Atgyja filosofija 12 - 14 amžiuje, nors dar tebevyrauja teologija. To laikotarpio filosofija vadinama scholastika. Vyksta nesibaigiantys disputai, menkinami mokslo duomenys, faktai. Toliau sekantis renesanso laikotarpis ne visų pripažįstamas kaip savarankiškas. Šio meto filosofija daugiausia siejama su menu, architektūra. Naujųjų laikų filosofinio etapo pradininku laikomas Renė Dekartas. Filosofijai reikšmingiausiu dalyku tampa bažnyčios reformacija ir bažnyčios autoriteto smukimas. Atsiranda nauja visuomeninė klasė - buržuazija. Būtent ji ir sukyla prieš bažnyčios viešpatavimą. Ima sparčiau plėtotis kultūra, ypač mokslas. Dėl to svarbiausia filosofijos žyme tampa sąveika su mokslu. Šia laikotarpis baigiasi vokiečių idealistų klasika, G.Hegelio filosofavimu. 19 amžiuje pradeda formuoti naujausių ( dabarties ) laikų filosofija. Naujaisiais laikais atsiranda pozityvizmas, marksizmas, neokantizmas, intuityvizmas, gyvenimo filosofija, fenomenologija, pragmatizmas, hermeneutika, egzistencializmas, komparatyvizmas, filisofinė antropologija.
1. Ontologija. Tai būties teorija. Ontologija nagrinėja būties prigimtį, būties vystymosi dėsningumus ir kitus su būtimi susijusius klausimus.
2. Gnoseologija. Tai pažinimo teorija. Ji tiria žmogaus pažintines galimybes. Pasaulio pažinimo procesus, tiesą bei jos kriterijus.
3. Aksiologija. Tai vertybių teorija. Ji tiria vertybių prigimtį, jų savitumus, vertinimo pagrindus bei kriterijus.
4. Filosofinė antropologija. Tai filosofinė koncepcija, pateikianti vientisą žmogaus sampratą. Ji aiškina žmogaus prigimties esmę, stengiasi apibrėžti jo vietą pasaulyje. Ji nagrinėja žmogaus gyvenimo tikslo, prasmės, laimės, kančios, mirties, individo santykio su supančia bendruomene klausimus.
5. Etika. Tai dorovės teorija. Ji nagrinėja žmonių elgesį, gėrio ir blogio kategorijas, moralinio vertinimo normas, etinį idealą.
6. Estetika. Ši filosofinė disciplina nagrinėja grožį, meną, meninę kūrybą, pergyvenimus, susijusius su grožio samprata.
7. Socialinė filosofija nagrinėja žmogaus visuomeninio gyvenimo klausimus. Į ją įeina ir...
Šį darbą sudaro 3064 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!