Filosofijos istorijos periodizacija iki Viduramžių

„Filosofija“ yra graikiškas žodis, pažodžiui reiškiantis „išminties meilė“. Šis žodis, nors Graikijoje pradėtas vartoti gana anksti, pradžioje neturėjo tikslios prasmės: jis reiškė išmintį apskritai, žinojimą apskritai, bendrąjį išsilavinimą. Graikai teigė, pimasis šį terminą pavartojo Pitagoras, norėdamas pasakyti, kad išmintis yra dieviškas dalykas ir tik jos meilė yra prieinama žmonėms, bet tikriausiai tai yra vėliau išgalvota legenda.
Tik Platonas filosofijai suteikė naują reikšmę. Nuo nekintančios būties atskyrus kintančius reiškinius, žinojimas pasidalijo į dvi rūšis: į reiškinių pažinimą ir būties pažinimą. Būties pažinimui prireikė naujo termino; šį pažinimą, ir tik jį, Platonas pavadino filosofija. Vis dėlto ir Platonui filosofija nebuvo griežtai apibrėžtas dalykas; ji jam buvo tik esmingiausias, bendriausias, teisingiausias, patvariausias iš visų mokslų.
Ką pradėjo Platonas, susitemino jo įpėdinis Aristotelis, senovės enciklopedistas; jis išlaikė Platono simpatijas bendriausioms problemoms, bet lygiai taip pat jam patiko specialūs tyrinėjimai. Jo paties darbų įvairovė turėjo į paskatinti filosofiją tiksliau atskirti nuo kitų mokslų. Neišsižadėdamas senosios filosofijos dar ikiplatoniškos filosofijos kaip visą žinojimą apimančio mokslo sampratos, Aristotelis iš jos išskyrė „pirmąją filosofiją“, kuri aiškina pačias bendriausias daiktų savybes, pačią būtį, ieškodama jos „pradinių principų ir priežasčių“. Jai priešpriešino visus kitus mokslus, kuriuos laikė specialeisiais. Nuo tada filosofijos terminas buvo jau tiksliai apibrėžtas, o jos turinys atribotas nuo kitų mokslo sričių.
1. Tiesos, arba žinojimo, ir būties pagrindų mokslas.
2. Tam tikra filosofinių principų sistema.
3. kritinis šių pamatinių doktrinų vertinimas.
4. Mokslas apie tam tikros žinojimo atšakos principus.
5. Principų sistema kaip pagalbinė priemonė sprendžiant praktinius reikalus.
6. Filosofinė dvasia, arba nuostaba.
Jau Platonas ir Aristotelis klausė apie tą žmoguje glūdintį akstiną, kuris duoda pradžią filosofijai; jų nuomone, filosofija prasideda nuo nuostabos.
„Nes nuostaba ir anksčiau, ir dabar skatina žmones filosofuoti... O kas klausia ir stebisi, tas jaučiasi nežinąs... Taigi, norėdami išsivaduoti iš nežinojimo, jie ėmė filosofuoti...“ (Aristotelis)
Savo patyrimo pasaulį žmogus išgyvena ne kaip savaime suprantamą, o kaip nuostabą keliantį dalyką; jis nustebęs klausia, kas yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!