Fašizmas ir nacizmas

 Tarpukario laikotarpiu, kurio pradžia galima laikyti 1918 m. lapkričio paliaubų dieną, o pabaiga – 1939 m. rugsėjo pirmą, nulat kartojosi tas pats reiškinys – liberali demokratija tapdavo diktatūros grobiu, t. y. demokratines valstybių konstitucijas pažeisdavo vienokio ar kitokio plauko diktatorius. Dktatorių buvo įvairiausių: fašistų, komunistų, radikalų, reakcionierių, kairiųjų autoritarų, dešniųjų militaristų, monarchistų, antimonarchistų ir net dvasininkų. Bet vienos ryškiausių tokių diktatūrų buvo B.Musolinio – Italija ir A.Hitlerio – Vokietija.
Nors Italija po Didžiojo karo ir išeina nugalėtoja, bet toli gražu tokia nesijaučia: 700.000 žuvusių, nusiaubti šalies šiaurės rytai, kylančios kainos, demobilizuotųjų apmaudas, pažadėtų teritorijų negavimas – tad kas iš to jog esi nugalėtojas. Valstiečiai iš nevilties užiminėja dvarininkų žemes, darbininkija maištauja, o valdančioji klasė atrodo nebepajėgi spręsti susidariusias problemas. Karalius Emanuelis III ima baimintis dėl savo karūnos. Jam reikia naujos jėgos, kuri būtų pajėgi išvesti šalį iš susidariusio chaoso. Ir tokia jėga atsiranda.
Benito Musolinis – kalvio ir mokytojos sūnus, pats gavęs mokytojo išsilavinimą, aktyviai dalyvauja socialistų partijos veikloje, vėliau net redaguoja jų laikraštį ”Avanti”. Bet prasidėjus karui jį užvaldo veiklos troškimas, jis pasitraukia iš pacifistinių pažiūrų socialistų partijos ir stoja į armiją. Karas Musoliniui, kaip ir Hitleriui liks didis gyvenimo momentas: kai visi veiklūs vienos šalies žmonės susitelkia į bendruomėnę ir siejami vyriškos draugystės, gyvena pergalės ir laimėjimų viltimi.
Po karo jaunasis Benitas įkuria kovotojų organizaciją “Fascija”, su kuria per 1919 metų rinkimus patiria pralaimėjimą. Po šių rinkimų Musolinis pasitraukia į pogrindį ir imasi ardomosios veiklos, nukreiptos daugiausia prieš komunistus ir demokratines struktūras, pasitelkdamas teroristinius būrius. Galų gale šaliai klimstan vis į didesnį chaosą, o valdančiajai klasei paniškai bijant “raudinojo pavojaus”, Benitas 1922 m. spalį nusiunčia telegramą karaliui, su ultimatumu paskirti jį ministru pirmininku. Karalius neatlaikęs buržuazijos spaudimo pakviečia Musolinį ir jo fašistus formuoti vyriausybę. Musolinis neužgrobė valdžios, bet tik pagrasino tai padaryti. “ Žygis į Romą, - rašo vienas garsiausių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!