Benitas Musolinis ir fašizmas

Fašizmo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio “fascio”, t.y. ryšulys. Senovės Romoje virbų ryšelis su įsmeigtu kirveliu – fašina – buvo valdžios simbolis. Fašina tapo Italijos fašistų ženklu, reiškusiu vienybę, jėgą, teisingumą. Fašizmas artimas nacionalizmui, remiasi socialdarvinizmu, linkęs iškelti tam tikrą žmonių grupę - tautą. Tauta realizuojasi per valstybę, dėl to valstybės vaidmuo taip pat sureikšminamas. Valstybė fašizmui - vientisas organizmas, pagrįstas vientisa tauta. Tautos sureikšminimas pereina į agresyvų nacionalizmą. Šalia tautos ir valstybės fašizmui būdingas trečio elemento - vado, elitinės asmenybės - sureikšminimas. Lyderis prisiima atsakomybę, todėl kiti turi aklai vykdyti jo įsakymus. Ekonomika ir visuomeninis gyvenimas organizuojamas korporaciniu principu. Italijoje fašistų politinis judėjimas susiformavo 1920-23 m., vadovaujant Benito Musoliniui. Gyvavo iki 1945 m. (Antrojo pasaulinio karo pabaigos). Fašistų partija iškilo pasinaudojusi pirmaisiais pokario metais Europoje kilusia ekonomine krize. Ekonominės bei socialinės problemos sukėlė demokratinės valdymo sistemos krizę : partijos, parlamento frakcijos nesutarė, nebendradarbiavo tarpusavyje. Vyriausybės nesugebėjo išspręsti sudėtingų problemų. Tokiomis sąlygomis sėkmingai kūrėsi fašistų organizacijos. Fašistai aiškino, kad blogybių priežastis yra demokratinė valdymo sistema, skaldanti nacijos jėgas, sudaranti sąlygas egoizmui, vaidams. Fašistai teigė, kad visuomenė privalo būti vieninga, siekiant bendrų nacijos ir valstybės interesų. Jie teigė, kad visuomenę suvienyti galima tik įvedant diktatūrą ir visiems tikint vadu. Vienas iš svarbiausių fašizmo reikalavimų – tikėti vadu ir beatodairiškai jam paklusti. Jų ideologijoje didžiausios vertybės yra valstybė ir nacija, kurioms turi tarnauti visuomenė. Asmuo ir jo laisvė fašistui – niekas. Visų šalių fašistai pabrėždavo savo tautos išskirtinumą. Fašistų organizacijos pasižymėjo drausme, paklusnumu vadams, atsidavimu idėjai. Jų vertybes atspindi priesaikos ir šūkiai. Judėjimo nariai nešiojo ženklelius ir uniformas. Vienas įtakingiausių fašizmo pradininkų buvo rašytojas Gabrielis D’Anuncijas (1863 – 1938). Jam esant judėjimo vadovu, paplito fašistų uniforma – juodi marškiniai ir auliniai batai, taip pat sveikinimasis pakeliant ranką ir kitos tradicijos. Fašistai dažnai remdavosi fizine jėga, smogikų grupėmis. Nepadėjus įtikinėjimams, jie paleisdavo į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!