Raganų teismai ir jų taikymas LDK

◦ Labiausiai paplitusi – sieja raganą su žodžiu regėti ir teigia raganą buvusią „regėtoja“. Ši etimologija buvo iškelta jau 1921 (H. Hirt) neatsižvelgiant į kontekstą ir žodžių darybą.
◦ Antra (J. Otkupščikovas) etimologija traktuoja raganą kaip „raguotą būtybę” ir nurodo giminystę su velniu.
◦ Trečia etimologija taip pat sieja raganą su žodžiu regėti, bet teigia žodžio ragana pirminė reikšmė buvusi „vizija, šmėkla, dvasia”.
3. „Baltosios“, padedančios žmogui.
Sprendžiant iš teismų protokolų, didesnę dalį raganų laikė „pilkosiomis“. Raganas teisė už dvasinius ir kūniškus santykius su šėtonu, kuris jas kurstė pakenkti žmonėms ir gyvuliams. Vyravo pažiūra, kad būrimo auką ištinka toks likimas, kaip ir vaškinę figūrėlę, kurią padaro ir meta į ugnį ir t.t., arba kokio nors iš žmogaus pavogto daikto likimas. Raganų kerus laikė epidemijos, sausros, nederliaus priežastimi. Raganos galėjo matyti ateitį, ruošti nuodus ir burtų gėrimus. Raganoms buvo priskiriama galia pasiversti vilkolakiais, skraidyti, padaryti gyvą bet koki daiktą, tapti nematomomis. Jų atributai – šikšnosparniai, juodas katinas, šluota, žarsteklis, stebuklingos žolelės ir kita. Raganos paprastai yra bjaurios senės, bet jos gali įgyti ir jaunos, patrauklios moters pavidalą. Kad susitiktų su piktosiomis jėgomis, raganos suskrenda į naktinę puotą raitos ant šluotos, ožio ar kiaulės, kuriais galėjo paversti žmogų. Ypač pavojingomis raganos buvo laikomos kalendorinių švenčių metu, kai jų įsikišimas galėjo pakenkti derliui ir visos bendruomenės gerovei; tikėta, kad tuomet (ypač per Naujuosius metus) audroje galima matyti raganas lekiant drauge su kitomis nelabosiomis dvasiomis. Kai kurios tautos, per kalendorines šventes degindamos šiaudines lėles, atlikinėjo „raganų deginimo“ ritualą; ant namų ir tvarto durų buvo žymimi kryžiai, ženklai nuo raganų.
Raganos
Kai kurie tyrinėtojai, pavyzdžiui, Jonas Lasickis, lietuvių raganas laiko miško deivėmis, Antonis Miežinskis – oro ir vėjo deivėmis, valdančiomis debesis, krušas ir audras. Minėti autoriai raganas laikė deivėmis dėl jų tariamo gebėjimo skraidžioti padangėmis ant šluotų, ožių, avilių ir kita. Bet ragana nebuvo deivė, o tik žiniuonė, sugebanti atlikti nepaprastus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!