Struktūriniai fondai - šiuo metu tai viena aktualiausių temų Lietuvoje. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų Europos Sąjungos politikos dalių - struktūrinės politikos, kurios tikslas - finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės bei socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos.
Plečiantis Europos Sąjungai ir įstojus naujoms valstybėms vienu kartu išsivystymo lygio skirtumai padvigubėjo. Atsirado dar daugiau priežasčių, kodėl turėtų gyvuoti Europos regioninė politika, kuri įrodė savo reikalingumą, siekdama sumažinti išsivystymo skirtumus. Šia politika, kuriai skiriama daugiau negu trečdalis Sąjungos biudžeto lėšų, įgyvendinamas Europos solidarumas vardan ekonominės ir socialinės sanglaudos ir vardan Europos konkurencijos pranašumų, nulemiančių augimą ir užimtumą, sėkmingo panaudojimo. Tai nėra paprasčiausia turto paskirstymo politika, jos tikslas – sukurti naujus turtus. Būdama plačiai decentralizuota, ji remiasi visų regioninės plėtros dalyvių iniciatyva ir atsakomybe, suteikdama galimybę europiečiams dalintis patirtimi ir vadovautis bendrais tikslais.
Pirmiausia, kodėl atsirado struktūriniai fondai? Tarp kai kurių Europos Sąjungos šalių yra nemažas ekonominis ir socialinis atotrūkis (skirtumai). Būtent šio atotrūkio sumažinimas bei vieningų ir lygių ES šalių skatinimas ir yra pagrindinis ES regioninės politikos tikslas. Šią politiką galima laikyti struktūrinės politikos dalimi, kuri yra įgyvendinama pasitelkiant struktūrinius fondus.
ES struktūriniais fondais siekiama padėti šalims ar atskiriems regionams prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių pokyčių. Fondai remia projektus, skatinančius įmones imtis naujos, perspektyvesnės veiklos, padeda įvairioms ūkio šakoms, išgyvenančioms krizę, didinti ekonominės veiklos efektyvumą, atlaikyti konkurenciją, pvz., bedarbių apmokymai, įgyti naują specialybę.
ES struktūriniai fondai negali būti naudojami kaip pagrindinis finansavimo šaltinis. Jie turi atitikti papildomumo principą, t. y. teikiant pagalbą konkretiems sektoriams, valstybinės lėšos negali būti “permestos” į kitas sritis, vien dėl to, kad gaunama parama iš struktūrinių fondų. Taip įgyvendinamas Europos Sąjungos ir valstybių narių bendras projektų finansavimas.
Savo darbe apžvelgsiu struktūrinių fondų atsiradimo istoriją, supažindinsiu su visais struktūriniais fondais iš arčiau, išnagrinėsiu struktūrinių fondų...
Šį darbą sudaro 5316 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!