Europos politinės kultūros ypatumai

Politinė kultūra yra pažintinių, vertybinių ir emocinių nuostatų politinės sistemos ir atskirų jos dalių atžvilgiu visuma, taip pat požiūris į asmenį šioje sistemoje. Ypač svarbios nuostatos į bendrą politinės sistemos sąrangą ir organizaciją. Kalbant apie politinę sistemą turime galvoje ne institucinę sandarą, bet tą sistemą, kuri yra užsifiksavusi žmonių sąmonėje.
Pirmasis politinės kultūros terminą pavartojo vokiečių švietėjas filosofas J.G. Herderis savo veikaluose: „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“ (1784-1791) bei „Apie abipusę valdžios ir mokslų įtaką“(1780). Aptardamas senovės hebrajų ir graikų kultūras, J.G Herderis pirmą sykį pavartojo politinės kultūros sąvoką . Politinė kultūra suvokiama kaip socialinės kultūros dalis, kurią lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Tačiau tai, ką J.G. Herderis vadina politine kultūra, tiksliau būtų galima įvardinti politinio režimo terminu1.
Politinė kultūra labai retai atsiejama nuo kitų politikos mokslų problemų. Termino „politinė kultūra“ autoriai Gabriel Almond ir Sidney Verba teigia, kad jie visų pirma siekia „prisidėti prie mokslinės demokratijos teorijos plėtojimo“, nes „politinę kultūrą“ negalime teigti esant teorija, tai – demokratinio stabilumo teorija2.
Nors politinės kultūros sampratos užuomazgos ir siekia antikos laikus, ir įvairiais laikotarpiais vyravo viena ar kita samprata, daugiau ar mažiau atitinkanti šiuolaikinį politinės kultūros terminą, moksliniai politinės kultūros tyrimai prasidėjo tik XX amžiuje.
Pagrindus politinės kultūros empiriniams tyrimams suformavo jau klasikais laikomi amerikiečių sociologai G.Almond ir S.Verba savo studijoje "The Civic Culture", parašytoje 1963 m.
Joje aprašyta penkių demokratinių visuomenių politinės kultūros empirinė studija, atlikta pagal vieną teorinį modelį ir tyrimo instrumentą. Studijos tikslas - susieti demokratijos lygį šiose šalyse su politinės kultūros tipu. Savo išvadose G. Almond ir S. Verba parodo, kad demokratinės sistemos stabilumas priklauso nuo politinės kultūros tipo: tose šalyse, kuriose vyrauja tradiciškai susiformavusi aktyvių piliečių politinė kultūra, demokratija yra įgavusi stabilų pobūdį. Tuo tarpu šalyse su vyraujančia pasyvia politine orientacija demokratinio režimo stabilumas yra menkesnis.
G. Almond ir S. Verba pažymi, jog ne visos politinės kultūros yra pilnai integruotos ir suderinamos. Tokių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!