Etinės problemos, konfliktai bei jų sprendimas organizacijose

Įvadas Etinės problemos yra žmonių bendravimo rezultatas. Tik bendraudami vieni su kitais žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami etiniu požiūriu. Organizacijų vadovai, pasitelkdami žmones savo tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie kartais išprovokuoją etinių problemų kilimą. Tai be abejonės priklauso nuo pačių verslo vadovų moralinės etikos suvokimo, moralinės brandos, teikiamų moralinių vertybių prioriteto. Kiekvienas įmonės ar organizacijos vadovas privalo laikytis stiprių moralinių principų ir dirbti vadovaujantis tam tikrais moralės standartais. Tai jam yra privalumas, nes jam tenka priimti tam tikrus sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių likimai, kartais tie sprendimai ne sutampa su tu žmonių interesais ir nuomonę, ar tai būtų darbuotajai, ar vartotojai, ar klientai, vadovas turi surasti tinkamą sprendimą. Organizacijose nerietai pasitaiko kelių organizacijos narių nesusipratimas ar nuomonės nesutapimas, dėl kažkokių tai dalykų, tai jau gali sukelti konfliktą. Konfliktas pirmiausiai rodo jau rimtą kelių darbuotojų susierzinimą, o kartais jis gali sukelti ir sunkiai pašalinamų nepageidaujamų padarinių organizacijos gyvenime. Vadovams dažnai tenka padėti nuraminti žmonės ir sutvarkyti konfliktą sukelusias problemas. Bet konfliktas vis tiek palieka ilgalaikius socialinius ir psichologinius padarinius organizacijoje, veikia jos korporacinę kultūrą. Organizaciniu požiūriu, kiekviename konflikte yra kiek neigiamų tiek ir teigiamų aspektų. Organizacijos vadovo pareiga – panaudoti kiekviena konfliktą, organizacijos labui. Vienintelis efektyvus konflikto sprendimo būdas yra išspręsti problemą, galima tikėtis ne tik efektyviausiai išspręsti problemą, bet ir sutvirtinti organizacijos kultūrą, padidinti jos poveikį. 1. ETINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMAS ORGANIZACIJOSE. Etiškas sprendimų priėmimo būdas yra efektyviausias, užkirsti kelią galimiems etikos pažeidimams. Kiekvienoje organizacijoje egzistuoja nerašytini etikos ir moralės standartai, kurie dažnai neturi aiškios išraiškos, bet turi didelę įtaką kolektyvo nariu elgesiui ir kurių laikytis reikia visiems organizacijos nariams. Organizacijos vadovui yra ypač sunku priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su darbuotojų problemomis, bet jis privalo turėti tiek profesionalumo ir praktikos, kad teisingai pateikti reikiama sprendimo rezultatą. Bet koks sprendimo priėmimas susijęs su tam tikra atsakomybę, kartais kuri yra matoma tik per kažkiek tai laiko, pasitaiko, kad ankščiau priimtas sprendimas dabar gali būti nenaudingas ir neetiškas. Todėl priimti gerą, konkretų, visapusiškai atitinkančiam visiems etikos ir moralės principams sprendimą yra labai sudėtinga ir reikalauja daug meniškų ir moksliškų sugebėjimų. Visomis šiomis sugebėjimais turi atitikti kiekvienos organizacijos vadovas, nes juo sprendimo rezultatas, turi didelės įtakos darbuotojų likimams ir organizacijos egzistavimui. Nuolatiniai profesinės etikos mokymai yra ypač svarbus valstybės tarnautojams ir organizacijų vadovams, nes jie rodo pavyzdį aukštame lygmenyje visiems kitiems, iš jų vadovai išmoksta organizacijos vertybių, standartų ir praktikos, sugeba teisingai priimti reikiama sprendimą. Etikos standartų nustatymas ir valdymas praktikoje turi būti susietas su organizacijos vertybėmis, jeigu norima, kad etika būtų laikoma neatsiejama organizacijos valdymo dalimi. Norint tai pasiekti, reikia nuoseklaus santykio tarp etiško elgesio, kuris atitinka įstatymų ir organizacijos etikos kodekso nustatytiems standartams, už kurį atliginamą, ir elgesio, už kurį reikia skirti nuobaudas. Organizacijos personalo valdymo sistema turi palaikyti aukštus etiškos veiklos standartus. Darbo sąlygos, atlyginimas, paaukštinimas ir veiklos įvertinimas turi prisidėti prie to, kad visi darbuotojai, o ypač vadovai, laikytųsi nustatytų etikos normų ir dorovinio principingumo standartų. Verslo organizacijos specifika yra ta, kad ji veikia labai dinamiškoje aplinkoje ir yra veikiama daigybės išorės ir vidaus veiksnių. Todėl nėra lengva nustatyti sprendimo ar veiksmo etiškumą, nuspręsti, kas yra gera, moralu ir teisinga, o kas bloga, klaidinga ir neetiška. Nėra nei vienos visuotiniai priimtos moralės filosofijos, kiekvienas organizacijos vadovas naudojasi tik savąją, kuri padeda išspręsti kylančias problemas su darbuotojais, su partneriais, su klientais ir su visuomenę, darant kuo mažiausia skriaudą sau ir visiems, bet kuriu atžvilgiu. Labai daug kas priklauso nuo organizacijos vadovo veikimo motyvų, vertybinių nuostatų ir organizacinių principų. Jeigu organizacijos vadovui aukščiausia vertybė, siekiant pelno, yra gyvybė – tai siekdamas tikslo jis elgsis vienaip, o jeigu ta vertybė yra pinigai – tai jis pasielgs visiškai kitaip. Kita vertus, labai yra sudėtinga atspėti tinkamus etiškus veiksmus ar poelgius sprendimo priėmime, nes daug veiksnių, kurie turi įtakos priimant konkretų sprendimą. Daugelis žmonių dirbdami vienoje ar kitoje organizacijoje turi prisitaikyti prie jos jau suformuotos etinės rezoliucijos normų, jie kartais turi surasti kompromisą su savo moraliniais principais. Svarbią vietą čia užima bendrovės verslo etikos organizavimas, kuri reguliuoją verslo etikos santykius tarp organizacijos narių. Problemos sprendimas – tai kiekvienos veiklos pagrindas, nuo juo priklauso tolimos veiklos rezultatai. Vieni sprendimai yra svarstomi ir brandinami ilgai, kiti labai greitai , nes to reikalauja aplinkybės. Vieni sprendimai priimami, dėl kylančių naujų problemų ar dilemų (pvz. kyšio pasiūlymas, už tam tikras paslaugas) , kiti priimami norint matyti tam tikrus pokyčius (pvz. kainų sumažinimas tam tikros prekių grupėms), ir tokiais būdais būna išspręstos problemos. Rinkos mechanizmas veikia pagal savus dėsnius, įtraukdamas subjektą pas save jis suteikia jam pasirinkimo laisvę, verčia rinktis tai yra daryti sprendimus atitinkančius subjekto moralinius ir etinius pažiurus. Kiekvienos organizacijos vadovas sau keldamas etinius reikalavimus ir tikslus, pageidauja ir iš darbuotojų tų reikalavimų siekimo ir etiško elgesio laikomasi. Norint sukurti tam tikras taisykles, kurios skatintų darbuotojus elgtis etiškai, reikia išanalizuoti ir suprasti, kodėl ir kaip žmonės daro etinius sprendimus ir kokie veiksniai tam turi įtakos. Kitaip tariant, reikia išaiškinti: • kaip darbuotojai pritaiko savo moralinės nuostatas; • moralės filosofijas; • kokias užima pozicijas; • kaip vertina naudos siekimą; • kaip supranta tikslo siekimą; • kaip vertina savo pareigas, siekiant bendro tikslo. Kaip šių veiksnių laikymasis daro įtaką – organizacijos kultūros lygiui, organizacijos struktūros tikslams ir organizacijos etikos kodeksui. Verslo organizacijos vadovui įtaką darantis veiksniai: • Individo moralės filosofija: a) vertybinės orientacijos; b) tikslai; c) siekiai. • Verslo aplinka: a) ekonominė dimensija; b) teisinė dimensija; c) technologinė dimensija. • Verslo organizacijos sprendimas; • Socialinė kultūrinė aplinka. Vertinant konkrečią situaciją, reikia žinoti esamus teisinius standartus, jų atitikimas yra moralinis minimumas, vertinant konkretų elgesį. Neatsitiktinai organizacijų vadovai, prieš priimdami konkrečius sprendimus, konsultuojasi su įvairių sričių specialistais ekspertais, kad gauti kuo daugiau naudingos informacijos susijusios su šią bei tą problemą, ir priimti profesionalų sprendimą. Sprendimas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad jis būtų priimtas: • Teisėtas, turi remtis įstatymais; • Etiškas, turi remtis moralės ir etikos normų; • Efektyvus, turi padėti užtikrinti problemas ir efektyvų darbą. Kaip sprendimas atitinka visiems šiems reikalavimams, galima pradėti veikti, to sprendimo rezultatai turi pateisinti ir jį priimančio vadovo ir visuomenės lūkesčiu. Sprendimo priėmimas – tai nuoseklus procesas, kuris padeda priimti teisingą, moralų, etišką sprendimą, apibrėžiant problemą ir numatant galimas alternatyvas. Priimant atitinkamą sprendimą, reikia laikytis tokiu bendru moralės nuostatu, kaip sąžiningumas ir teisėtumas. Elementariausias reikalavimas iš verslo vadovų – tai laikytis įstatymų ir sąžiningai vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus. Žmonės versle elgėsi pagal savo ekonominis interesus, bet siekdami savo interesų, jie privalo paisyti moralės reikalavimų – būti teisingi, sąžiningi, patikimi. JAV verslo specialistas B. C. Forbes, sąžiningumą laiko kertiniu žmogaus charakterio bruožų. Sąžiningas žmogus, juo nuomonę mažiau linkęs į nusikalstamumą ar nelegalią veiklą ir visada linkės ginti teisingumą. Be to sąžiningumas, pagal B. C. Forbesą „duoda dividendus ne tik doleriais, bet ir taiką bei ramybę sieloje“. Toks žmogus kelią aplinkinių pasitikėjimą ir garbę, taip pat ir viskas kuo jis užsiima lygiai taip pat gerai yra vertinama tarp žmonių. 2. KONFLIKTAI ORGANIZACIJOSE IR JŲ SPRENDIMAS. Etinės problemos tiesiogiai susijusios su konfliktais. Konfliktas – tai kai keli žmonės nesutaria, dėl kažkokių tai veiksmų atlikimo. Konfliktai būna vienašaliai ir dvišaliai. Vienašaliai konfliktai – tai tokie, kada vienas konflikto dalyvis kažko tai reikalaują iš kito, kitaip nusiskundimų turi tik vieną šalis. Dvišaliai konfliktai – tai tokie, kada yra nepatenkintos dvi pusės, ir jos viena iš kitos kažko tai reikalaują. Skiriami du konfliktų tipai: 1. asmeniniai; 2. struktūriniai. Asmeninis konfliktas yra susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir ypatingų požiūrių į jas. Struktūrinis konfliktas yra bendresnio pobūdžio, jis būdingas tam tikromis aplinkybėmis konflikte dalyvaujančių žmonių grupėms. Be jokių abejonių, struktūrinis konfliktas visada privalo būti ir asmeninių, nes kitaip nebus ginčo eskalavimui reikalingos energijos. Kita vertus, struktūriniai ginčai gali ir nebūti asmeniniais, nes jų derybose žmonės svarsto ir ginčijasi dėl pvz. kultūrinių vertybių, visiškai nesusijusių su tomis žmonėmis. Verslas – mūsų šalyje, kaip ir kitur priverčia konkuruoti tarpusavyje. Pati verslo prigimtis yra konfliktų kalvė. Konkurencijos atmosferoje veikia ne tik pati organizacija, kovodama už savo vietą rinkoje, bet ir juos darbuotojai, konkuruodami vieni su kitais, dėl aukštesnės padėties organizacijose. Suprantama, kad tai neišvengiamai provokuoja etinių konfliktų atsiradimą. Dažniausiai etinius konfliktus sukelia dvi pagrindinės priežastis: • abipusiškai priimtinų santykių tarp subjektų nebuvimas; • nesutarimas dėl verslo praktikos rezultatų siekimo būdu priimtinumo. Etinius konfliktus, kurie sukuria etinės problemas verslo organizacijoms, galima suskirstyti į trys grupes: ◦ interesų (naudos) konfliktai; ◦ teisingumo ir sąžiningumo konfliktai; ◦ bendravimo ir santykių organizacijoje konfliktai. Interesų konfliktai – tai sutarimo tarp dvejų ar daugiau šalių nebuvimas darbo santykiuose. Nors konflikte dalyvauja du ir daugiau žmonių, nerietai pakanka vieno iš jų pastangų, kad konfliktas būtų išspręstas arba, kad jis visai nekiltų. Pvz. Jeigu geram savo darbo specialistui, yra mokamas palyginamai mažas atlyginimas, ir jam kita firma gali pasiūlyti gerokai didesnį darbo užmokesti, jis eina pas vadovą ir jam apie tai praneša, supratingas vadovas, kuris vertina savo darbuotojus, iškarto žino ką daryti tokių atvejų, pasiūlo darbuotojui šiek tiek didesnį darbo užmokestį, kitaip tariant suranda kompromisą, ir darbuotojas viska gerai apgalvojus, lieka dirbti toliau, jeigu jis buvo patenkintas darbo sąlygomis, tik juo nelabai tenkino darbo užmokestis, nes nežinia kaip ten būtų kitoje vietoje, tokių atvejų yra surastas kompromisas, visiems šioje situacijoje yra gerai ir daugiau toks interesų konfliktas neturi iškilti. Kartais iškila toks klausimas: Ar mes norime tuo konflikto? Dažniausiai taip. Mes būname ant ko nors taip įtūžę ir mums atrodo, toks pagrįstas reikalavimas, kad net saldu pagalvojus, kad galėsime „suremti ragus”, susikauti ir įveikti priešininką. Jeigu mūsų nuostatą yra tokia, tai konfliktas neišvengiamas, nes mes juo tiesiog labai trokštame. Ir todėl atitinkamai elgiamės. Svarbiausiai yra taip, kaip mes ketiname reaguoti į konfliktą, nes būtent ta reakcija leidžia nustatyti ar juo rezultatai bus teigiami ar neigiami. Pastaruoju metu yra pripažįstama, kad konfliktinė situacija gali turėti ne tik neigiamo rezultato, bet ir turi pozityvios reikšmės, nes kartais po konflikto yra išsprendžiamos kartais labai svarbios reikšmes problemos, išryškinamos opias susikaupusių problemų vietos ir rasdamas kompromisas, lementis organizacinę veiklą. Tas kompromisinis sprendimas, paremtas inovacijos, skatina organizaciją efektyviau dirbti ir turi įtakos organizacijos našumui. Kartais, pačios organizacijos dirbtinai sukelia konfliktą, norėdamos sužinoti , tam tikruose padaliniuose, jiems naudingos informacijos, kuri po to galėtų numatyti norimas veiksmų alternatyvas. Taigi svarbiausiai yra tai, kaip yra valdomas pats konfliktas, kaip yra reaguojama į tokią kompromisinę situaciją ir koks yra surandamas kompromisas, jam išspręsti. Konfliktas kyla atsiradus vidinei ir išorinei kovai, susijusiai su veiksmais, mintimis ir jausmais. Asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarp grupiniai konfliktai, kartais sukelia kolektyvinį nedarnumą, kadangi tarp žmonių egzistuoją didžiuliai kilmės, požiūrių, poreikių ir vertybių skirtumai. Konflikto atsiradimas gali sukelti grėsmę kolektyvo harmonijai bei pusiausvyrai, tačiau jis gali būti ir labai naudingas, pagerinti kolektyvo darbą. Kiekvienos organizacijos vadovas turi būti ant tiek gudrus, protingas, etiškai ir morališkai veiklus, kad galėtų iš kiekvienos konfliktinės situacijos, surasti didelę naudą sau ir visos organizacijos veiklai sustiprinti. Sprendžiant konfliktus, pirmiausiai reikia surasti konflikto šaltinį, suprasti nepasitenkinimo priežastį ir tik tada pereiti prie to konflikto sprendimo. Visi konflikto dalyviai turi pasijausti visaverčiais žmonėmis, o jų požiūriai, jausmai ir poreikiai turi būti gerbiami. Bet kurioje organizacijoje konfliktai yra neišvengiami, svarbiausias yra organizacijos vadovybės požiūris į jas ir į tų konfliktų sprendimą. Valdymo teorijoje ir praktikoje yra nemažai būdų susiradusiu konfliktu sprendimams ir jų valdymo metodų. Žmonės kurie atsiduria konfliktinės situacijos atsitiktiniais ar neatsitiktiniais stebėtojais privalo laikytis tokių elgesio taisyklių: • Stengtis išvengti konflikto. Kada nėra asmeninio noro bendradarbiauti su kitais, sprendžiant problemas, kitaip tariant bandyti atidėti tą konfliktą vėlesniam laikui, gal būt su laiku viskas nors truputi aprims. • Griebtis jėgos metodų. Kada egzistuoja didelis suinteresuotumas greitai išspręsti konflikto problemas, neatsižvelgiant į kitos pusės pozicijas. Spaudimas nerietai padeda, pasekti asmeninį tikslą, bet gali gerokai pakenkti savo reputacijai ir gali turėti neigiamų poveikių kolektyvui. • Siekti bendradarbiavimo. Šio atvejų labai yra svarbus organizacijos vadovo požiūris į šią konfliktinę situaciją, kurį galėtu būti kūrybiškai išspręsta, jeigu bus teisingai jo valdoma. Kiekvienas konflikto dalyvis privalo turėti lygias teises, kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę, kiekvienam turi būti rodomas pasitikėjimas. • Bandyti įeiti į kitos šalies padėti. Reikia stengtis įeiti į kitos šalies padėti, suprasti jos situaciją, suvokti jos veikimo laisvės ribas. • Ieškoti kompromisinio sprendimo. Derėtis, daryti įvairias nuolaidas, taikyti visokios prielaidos, to paties reikalauti iš abejų šalių, ieškoti kažkokiu bendru pozicijų iki tol, kol bus priimtas sprendimas, kuris patenkintu visus konflikto dalyvius. Organizacijos lygmenyje kylantis konfliktai, dažniausiai sprendžiami struktūriniais metodais, tai būtų vadovo įsakymai , įvairios direktyvos ir panašiomis tokio pobūdžio dokumentais. Valdymo personalui, valdyti kai kurių organizacijos padalinių darbuotojų elgseną, sudėtingose konfliktinėse situacijose, reguliuoti santykius, rasti atitinkama išeiti iš vienos ar kitos situacijos, padeda nesenai atsiradusi speciali mokslo šaką – konfliktologija. Daug gali pagelbėti ir nekonfliktiško elgesio technologinis taikymas, tai būtų etinio elgesio dalykinis pagrindas žmonių santykiuose. Teisingumo ir sąžiningumo konfliktai. Sąžiningumas ir teisingumas – tai yra bendrosios moralės nuostatos kuriu privalo laikytis visi konflikto dalyviai ir stebėtojai ir kuriu reikia laikytis priimant sprendimus. Galiojančių visuomenėje moralinių nuostatų laikymasis – sąžiningumo ir teisingumo paisymas yra svarbi organizacijos vadovo ar bet kokio žmogaus susijusio su verslų, sėkmės sąlygą. Pirmiausiai todėl, kad verslo misija – tarnauti visuotiniam labui, o tai įmanoma, tik tada, jei priemonės ir būdai, kuriais bus pasiekti verslo rezultatai, nesiskirs nuo visuomenėje egzistuojančių etinių standartų. Bendradarbiavimo ir santykių organizacijoje konfliktai. Bendravimas – tai informacijos perdavimas ir abipusis prasmės supratimas. Klaidinantis, netikslus ar netikras informacijos suteikimas, kartais sąmoningas, kartais ne, darbuotojams, partneriams ar klientams gali sukurti terpę nesusipratimams ir tokio pobūdžio konfliktams atsirasti. Klaidinga, netiksli informacija platinama organizacijoje, gali dezinformuoji darbuotojus ir sukelti grėsmę firmos veiklai, o tokia netiksli informacija, pateikta apie organizaciją partneriams ir klientams, gali tiesiog sugriauti jų pasitikėjimą pačia organizacija. Be jokios abejonės, todėl verslo organizacija turi skatinti nepriekaištingus santykius, pirmiausiai pačios organizacijos viduje, privalo: • Vykdyti įsipareigojimus darbuotojų atžvilgių; • Ugdyti darbuotojų sąžiningumą ir iniciatyvumą. Palaikyti gerus santykius su visais suinteresuotaisiais – vartotojais, tiekėjais, investuotojais, žiniasklaida, visuomene – laikytis atvirimo, įstatymų ir duoto žodžio laikymosi, teikiamų prekių ir paslaugų kokybės ir saugumo reikalavimu, tai ir būtų tikrosios organizacijos normomis. 3. BENDRIEJI ETIKOS STANDARTAI ORGANIZACIJOSE. Etika ( lot. ethica

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!