Abortų etinės problemos

SĄVOKOS IR SANTRUMPOS Abortas- (lot. abortus dieviškas kūrimo veiksmas. Ji visiems laikams išlaiko ypatingą santykį su Kūrėju, vieninteliu savo tikslu. Tik vienas Dievas yra gyvybės Viešpats nuo pradžios iki pabaigos: niekas, jokiomis aplinkybėmis negali savintis teisės tiesiogiai sunaikinti nekaltą žmogų“. Gyvybė kaip Dievo dovana, už kurią žmogus atsakingas tiek už save, tiek už kitą. Pagal S. Arlauską, žmogus pats susikurią savo teisę ir pareigą rūpintis ir naudotis asmeninę gyvybę bei savo kūnu. Norint etikos, moralės požiūrių įvertinti gyvybės prasidėjimo momentą, reikia žinoti kelias nuostatas: 1. Žmogiškoji būtybė turi būti vertinama nuo jos prasidėjimo momento, kai susijungią ląstelės ir prasideda ilgas procesas žmogaus vysymuisi. O nuo apvaisinimo jau prasideda kaip žmogaus istorija, kuriai reikia laiko augti bei vystytis. 2. Žmogiškąją būtybę nuo pradėjimo momento, reikia gerbti ir pripažinti kaip jau formuojamą asmenį, kuris turi asmens teises, kuri ir yra viena iš pirmųjų tai- neliečiama nekaltos būtybės teisė gyventi. 3. Teisė gyventi, tai kiekvieno asmens teisė, priklauso kiekvienai žmogiškajai būtybei, nuo jos pradžios. Toliau išanalizuosime aborto padarinius, kurie išskiriami į: tiesioginius ir netiesioginius. 1. Tiesioginis abortas- tai tikslingas ir sąmoningas vaisiaus sunaikinimas, nužudymas. Vaisiaus nužudymas siejamas kaip tikslo pasiekimas pridengiant kažkokia liga, yda taip tarkim apsaugant nuo galimų šiuo metu vaisiaus užsimezgimo komplikacijų. Kai moters sveikatai gręsia pavojus, ar vaisiaus deformacija. Etiškai šis smerktinas veiksmas, liečia embriono nutraukimo formą. Nutraukti nėštumui prisideda gydytojas, kuris sąmoningai išrašo vaistus ar taiko kažkokias priemones. Pagal Plg. Evangelium Vitae, abortas yra neteisėtas, ir vertinamas, kaip sunkus moralinis nusikaltimas, kurio metu nužudomas nekaltas žmogus. 2. Netiesioginis abortas- kai yra išsaugoma moters gyvybė, o vaisiaus mirtis yra nenorima, tačiau tai neišvengiama, tai gali būti negimdinis nėštumas, vėžys, ar kažkokia kita situacija. Netiesioginis abortas, kitaip tariant, kai embriono žūtis nėra siekiama priemonė nutraukti specialiai nėštumą. Įvertinus visus teiginius dėl aborto moralumo, gyvybės vertingumą, galime daryti išvadą, kad aborto kaip procedūros veiksmas prieštarauja žmogaus orumui, gyvybės vertei, jo teisei į gyvenimą. EUTANAZIJA Mokslininkai domintys autanaziją, prirašę daug mokslinių straipsnių bei kasdienybėję vis dažniau girdima aborto sąvoka. Akcentuojama, kaip eutanazija yra priverstinis naujos gyvybės nutraukimas per prievartą, be galimybės neliečiamai apsispręsti. Žmogaus gyvenimo pabaiga, yra svarbiausia iš etinių ir moralinių problemų. Asmenys tikinys, netikinys, etikai ar medikai turi turėti aiškią susidariusią nuomonę. Seniau eutanazija budavo greita ir garbinga mirtis, net medikai pacientui padėdavo greičiau ir be skausmo patirti mirtį, taip sulengvinant jo kančias. Dabartiniame laike, eutanazijos sąvoka pasikeitė, ir ji suprantama kitaip, kaip paciento tikslingą, be skausmo paciento mirimą, kurį gali pateikti tiek pats asmuo, tiek kitų žmonių norai. Bandyta aptarti, kai kančia pacientui atsiranda per didelė, gydytojas gali numalšinti skausmus, kai gydytojas visiškai negali išgelbėti paciento, tik tada jam galėdavo padėti iškeliauti iš šio pasaulio. I. Kantas paprieštaravo, kad abortas ar eutanazija negali būti toks paciento reikalavimas, kuris nutrauktų gyvybę. Žmogus kaip jausminga būtybė turi pajusti ir turėti norą išgyventi, ir vertinti gyvybės išsaugojimo faktą. Kaip ir minėta aukščiau, kad gyvenimas ir gyvybė tai didžiausia žmogaus vertybė, kuri labiausiai akcentuojama pirmuose Šventojo Rašto puslapiuose bei Katalikų Bažnyčios katekizme, galime suprasti, kad embrionas jau yra kaip asmuo. Embrionui kaip ameniui yra priskiriamos tokios pat teisės kaip suaugusiam asmeniui, būti gydomam, rūpinamasi ir svarbiausias dalykas, kad galėtų gyventi. Evangelium Vitae labai smerkiami visi veiksmai kurie yra prieš žmogaus gyvybę: 1. Abortą 2. Eutanaziją Šie aukščiau išvardinti veiksmai, negali būti pateisinti ar įteisinti jokiais įstatymais. Dažniausiai liečiant šią temą sukelią pacientų pasipiktinimą. Pagal Bibliją žmogaus gyvybė turi būti išsaugota ir neliečiama. ABORTAS Dabartinio amžiaus žmonės daugiausiai iškelią etinių klausimų apie gyvybę, kurios kelią diskusijas ir susidomėjimą apie žmogaus gyvybės moralines bei etines problemas, kurios stipriai siejasi su medicinos išsivystymu. Medicinoje aborto procedūrai neturi reikšmės, nei laikas, nei būdas, o svarbiausias pats faktas bei procedūra. Tai tik nurodo aplinkybes, tačiau nenurodo kaip moralinio blogio esmės. Medicinoje aptariamos ir moralei svarbios kai kurios sąvokos, kaip: tiesioginis ir netiesioginis abortas. Tiesioginis abortas- tai tikslingas ir sąmoningas vaisiaus sunaikinimas, nužudymas. Vaisiaus nužudymas siejamas kaip tikslo pasiekimas pridengiant kažkokia liga, yda taip tarkim apsaugant nuo galimų šiuo metu vaisiaus užsimezgimo komplikacijų. Kai moters sveikatai gręsia pavojus, ar vaisiaus deformacija. Pagal moralę šis smerktinas veiksmas, liečia embriono nutraukimo formą. Nutraukti nėštumui prisideda gydytojas, kuris sąmoningai išrašo vaistus ar taiko kažkokias priemones. Netiesioginis abortas- kai yra išsaugoma moters gyvybė, o vaisiaus mirtis yra nenorima, tačiau tai neišvengiama, tai gali būti negimdinis nėštumas, vėžys, ar kažkokia kita situacija. Netiesioginis abortas, kitaip tariant, kai embriono žūtis nėra siekiama priemonė nutraukti specialiai nėštumą. Kalbant mediciniškai, tai nėštumas nėra liga, ir dažniausiai tokį požiūrį suformuoja medicinos įstaigos, kuriose atliekami abortai, tarsi tai būtų paprasta medicinos procedūra. Nėštumas, tai fiziologinis reiškinys kuris prasideda nuo apvaisinimo momento, ir tęsiasi ilgą laiką, kuris apima įvairius fiziologinius ir psichologinius pojūčius bei pokyčius, kol vaikas pagimdomas. Visuomenėje yra sudaryti keturi sveikatos pincipai, kurie privalo būti išlaikomi visuose medicinos srityse, juo aptarsime: 1.Informuotas sutikimas- šiuo sutikimu gydytojai turi gauti iš paciento sutikimą siūlomai procedūrai, kurio pasekoje pacientas suvokia trumpalaikius ir ilgalaikius rizikos pavojus ir yra supažindinamas su gygymo metodais. 2. Nauda- kai gydytojai turi nuspręsti pries taikydami kokia procedūrą ar ji yra saugi. Kruopščiai ištirti pacientą bei išanalizuoti, kad būtų įsitikinę, kad nebūtų šalutinio poveikio ar bent, kad būtų didesnė nauda negu žala. 3. Autonomiškumas- kai gydytojai negali naudotis paciento priklausomumu ir panaudoti savo žinias ir autoritetą darydami neteisingą įtaką paciento apsisprendimui, galima remtis T. Beauchamp ir J. Childress (American Journal of Public Health, 2012) suformuota asmens autonomijos principo taisykle, kuri teigia, jog gerbiant asmens laisvę ir nepriklausomybę yra pripažįstama asmens teisė turėti savo nuomonę, veikti pagal savo įsitikinimus bei priimti sprendimus ir ši pagarba apima ne tik asmens požiūrį ir nuomonę, bet taip pat ir pagarbą asmens apsisprendimo teisei. 4. Nepakenkimas- labai svarbus aspektas, kai gydytojai privalo nepakenkti pacientams. Jei negali padėti, tai bent sumažinti paciento skausmą kenčiant. Jei šiuos principus taikytumėme visuomenėję, paaiškėtų, kad abortai nei būtinas dalykas, nei saugus. Kadangi procedūra atliekama nesuteikiant pacientei pilnos ir aiškios informacijos apie eigą ir pasėkmes. Ši procedūra pakenkia visai šeimai, tiek vyrui tiek vaikams kurie jau yra, palieka psichologinį lūžį ypač moters mintyse bei ilgai išlieka apmąstymuose. Lietuvoje abortų tema nėra labai gvildenama, kalbant apie nėštumą ir embriono kaip būsimo vaiko teises, ši tema nutylima, tačiau ryškiai akcentuojama, kaip moters pasirinkimas nutraukti nėštumą, viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Nors ir kaip vertinama gyvybė, bet dažnai pasitaiko šalininkų kurie pateisina abortus. Guttmacherio institutas 2008m. Atliko apklausą, dėl ko moterys pasiryžta darytis abortus, pagal apklausos rezultatus nustatyta, jog pagrindiniai motyvai dėl: 1. Vaiko negalios nustatymas 2. Nepasirengusi būti motina 3. Patirtas seaksualinis smurtas 4. Neplanuotas nėštumas Dažniausiai nėštumus nutraukia aborto būdu, kelis pagrindinius variantus išanalizuosime ir pateiksime: 1. Patenkant į gimdą pro gimdos kaklelį – į gimdą ikišami metaliniai elementai, kurie gimdos kaklelį jėga, mechaniškai, praplatiną. Užsimezgusi gyvybė yra suplėšoma į gabalėlius ir naudojantis siurbliu sutraukiama. Tai dar kitaip vadinama ankstyvuoju išsiurbimu. Dažniausiai moteriai tai nemaloni procedūra kuri atliekama su nuskausminimu, tačiau vaikui – be nuskausminimo. 2. Negimęs kūdikis nužudomas vaistais, ir, sukėlus gimdymą, išgimdomas – į vaisiaus vandenis suleidžiamas druskos tirpalas, kuris iššaukia reakciją. Kai druska patenka į kvėpavimo takus ir kūdikį nužudo, dažnai uždusimas aprašomas, kaip pati baisiausia mirtis. Tuomet po dienos prasideda sąrėmiai ir negyvas kūdikis pagimdomas. Nuo kūdikio būna nusilupęs epidermis (antodis, paviršinis odos sluoksnis, dengiantis odos paviršių). Kitas būdas, kai suleidžiamas hormonas prostaglandinas, sukeliantis priešlaikinį gimdymą (tai žvakutė ar injekcija). Tuomet vaikas gyvas išgimdomas ne laiku – tai ir yra šio aborto komplikacija, kažkam reikia vaiką atvirai žudyti. Virkštelė nukerpama ir kūdikis nukraujuoja arba yra įmetamas į vandens kibirą. 3. Chirurginės operacijos būdu – daroma mini cezario operacija, siekiant sunaikinti kūdikį. Guttmacherio institutas 2008m padarė tyrimą kokios aliekant abortus, pacientei galimos ir kontraindikacijos, kurias būtina paminėti: 1. Gimdos sužalojimas, kuo ankstyvesnis aborto atvejas, tuo sužalojimo tikimybė yra 1 %, o kuo vėlesnis tuo didesnė tikimybę, kad gimdos sužalojimas bus neatstatomas. 2. Kraujavimai net apie 10 % moterų reikia stabdyti kraujavimą. 3. Embolija vaisiaus vandenimis, kai į moters kraują patenka vaisiaus vandenų ir taip pacientė miršta. 4. Infekcijų atvejai, kai moderniuose klinikose, darant abortą ne vėliau kaip iki 3 mėnesių, tikimybė užsikrėsti infekcija yra apie 5%, o vėliau siekią 18%. Ka galime suprasti, iš šių skaičių, kad senesniais laikais, dėl abortų atlikimų budavo daugiau mirčių, ne tiek abortų, kiek ir pačių pacienčių didelė rizika užsikrėsti infekcija ir numirti. 5. Nevaisingumas. 6. Šlapimo nelaikymas, kai po atlikto aborto tikimybė pakyla iki 23,7 %, o 12 % – po normalaus gimdymo. Pagal visus tyrimus ir rezultatus dėl abortų komplikacijų, jau galime išanalizuoti, kad abortai sukelią dideles ir gyvybei svarbias komplikacijas. Tačiau dar tai neviskas, tai tik viena dalis, kurią mes matome iš medicinos pusės tai vaisiaus panaikinimas iš pacientės kūno, tačiau kas dedasi su jos psichologija, moralę, bei etika, šitas aspektas lieka visam gyvenimui. Pagal atiliktą apklausą, ir padarytą analizę yra sudaryti keli poabortiniai sindromo išgyvenimai: 1. Nustoti neigti, kad buvo atliktas abortas. 2. Pagal Bibliją, priimti Dievo atleidimą. 3. Atleisti ir nekaltinti tų, kas prisidėjo prie apsisprendimo atlikti abortą. 4. Svarbiausias dalykas, atleisti sau. Surinkus informaciją ir išanalizavus, jog dabartinio amžiaus žmonės daugiausiai iškelią etinių klausimų apie gyvybę, kurios kelią diskusijas ir susidomėjimą apie žmogaus gyvybės moralines bei etines problemas, kurios stipriai persipina su medicinos išsivystymu. Todėl analizė parodo, kad nėštumos nutraukimo problema yra vienareikšmiškai neišprendžiama, visur slypi prieštaravimai. Teisiškai, negimęs kūdikis turi moralinį statusą, kaip ir suaugęs žmogus, taigi kuriam suteikiamas prioritetas nuspręsti gyvybės klausimą, kurio jis dar negali apsiginti. Čia persipina su moralę, kadangi kūdikis dar nėra asmuo, jis dar neturi statuso. Todėl galime suprasti, kad etiškai, morališkai abortų tema kelią nuolatinę itampą. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, moteriai pageidaujant leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių. Vėlesnis nei 12 savaičių nėštumo nutraukimas leidžiamas tik tuo atveju, jei jis gresia nėščios moters ar vaisiaus gyvybei ar sveikatai. IŠVADOS Gyvenimas ir gyvybė tai didžiausia žmogaus vertybė, kuri labiausiai akcentuojama pirmuose Šventojo Rašto puslapiuose bei Katalikų Bažnyčios katekizme. Pradėjus nagrinėti gyvybės vertės klausimą etiniu, moraliniu bei medicininiu požiūriu, gyvybės vertingumą, išanalizavome, kad šiuolaikiniame pasaulyje, žmogaus gyvybė nuvertinama, ir pasitaiko vis daugiau dažniau abortų. Pagal Bibliją, abortas tai gyvybė kaip Dievo dovana, už kurią žmogus atsakingas tiek už save, tiek už kitą. Pagal S. Arlauską, žmogus pats susikurią savo teisę ir pareigą rūpintis ir naudotis asmeninę gyvybę bei savo kūnu. Pagrindinės išvados: 1. Aborto taikymas moraliai bei etiškai nepriimtas veiksmas. 2. Pagal Bibliją mokomą, kad nekalto žmogaus gyvybės niekas negali atimti. Gyvybė vertinama kaip didžiausia žmogaus vertybė. 3. Išanalizuotos abortų sąvokos bei visuomenėję pripažinti keturi pagrindiniai sveikatos principai. 4. Išanalizuota, kokiais atvėjais pacientės sugriauna visas moralės normas, ir atlieka abortus. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. S. Arlauskas, Turiningieji teisės pagrindai. Pagrindinių subjektinių teisių teorijos metmenys, Vilnius, Mykolo Romerio universitetas (2004) 2. Evangelium Vitae (1995) 3. I . Kantas, Dorovės metafizikos pagrindai (1980) 4. Wind, Guttmacher institute, Cincern for current and future children a key reason women have abortions (2008) [žiūrėta 2021 m. lapkričio 24 d.] Prieiga per internetą: http://www.guttmacher.org/media/nr/2008/01/07/index.html

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!