Etika kaip praktinė filosofija

Senovės Graikijos kultūroje du žodžiai reiškė vėlesniais laikais svarbias, tarpusavyje susijusias gyvenimo prasmės ieškojimų kryptis. Šie du nuostabūs žodžiai – tai logos ir ethos, jau patys buvo tokie daugiareikšmiai, kad teikė galimybių skirtingiems jų aiškinimams ir įvairioms raidos kryptims. Žodis logos graikų kalboje reiškia žodį, sąvoką, mintį, supratimą, mokymą, suvokimą, pasaulio dėsningumą. Logoso sąvoka reiškia visuotinį dėsningumą, dvasinio pradmens paieškas. Logosas įeina į pavadinimus daugelio mokslų – filologijos, antropologijos, sociologijos ir kt. Logosas yra nuasmenintas arba viršasmeniškas. Jo pagalbininkė – logika – mokslas, tiriantis mąstymo dėsnius. Logosas yra mokymasis, etosas – veikimas.
Ethos (gr. Ethos – įprasta gyvenimo vieta, įpratimas, paprotys, būdas) reiškia kažką iŠpradžių pastovaus Visatoje ir žmonių gyvenime, veikimą nustatytoje erdvėje ir laike. Pasaulis sukurtas kaip erdvė (ethos) žmonijos raidai. Etosas priverčia logoso sukurtą mintį, idėją stabtelėti, uždelsti, gyventi žmonėse, tautose, įsikūnyti veikloje, gyvenime, tradicijose, įpročiose, būde.
Nuo Aristotelio etika buvo plėtojama kaip filosofinis mokymas. Aristotelis iš žodžio ethos (būdas, paprotys) kildina ethikos – etiška. Jis priskiria etiką praktinei filosofijai.
Etika, kaip praktinė filosofija, yra mokslas apie gyvenimo išimtį, apie geresnio gyvenimo ir sugyvenimo paieškas, apie žmogaus gyvenimo prasmės esmines problemas, apie žmonių gyvenimo kelius, orientacijos pasaulyje galimybes.
Etika, kaip praktinė filosofija, yra pagrindinės gyvenimo linijos, savo gyvenimo prasmės įgyvendinimo pasirinkimas. Tai galimybė pasirinkti, koks aš turėčiau būti kaip žmogiškoji esybė, tai be galo asmeniškas, esminis pasirinkimas su tūkstančiu nežinomųjų, labai rizikingas ir galintis turėti nenumatytų situacijų momentų.
Etika yra privalomybės, laisvės ir vertybių mokslas. Etika yra ypatinga žmonių gyvenimo bendro suvokimo, solidarumo, prasmės, veiklos filosofija.
Filosofija nuo pat pradžios iki mūsų dienų sudaro vieningą visumą. Nepaisant lūžių , tradicija niekada nebuvo nutrūkusi: viduramžių filosofija rėmėsi senovės, o naujųjų amžių – viduramžių filosofija.
Dvidešimt penkių šimtmečių Europos filosofijos istoriją galima įvairiai periodizuoti. Iį esmės svarbiausioji epochų riba yra krikščioniškosios filosofijos atsiradimas, nes krikščionybė suformavo naują požiūrį į pasaulį ir gyvenimą. Šiuo atžvilgiu Europos filosofija suskyla...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!