Esteriai, riebalai, muilai

 • Esteriai – tai medžiagos, kurios susidaro karboksirūgštims reaguojant su alkoholiais • Bendroji formulė CnH2nO2 • Esterinė grupė -COOR • Esterių galūnė -atas • C2H5COOC2H5 etilpropanoatas • Pirmasis esteris – metilmetanoatas Fizikinės savybės: • Pirmieji esteriai – skysti, aukštesnieji – kietos medžiagos • Lengvesni už vandenį • Lakūs • Aliejingos konsistencijos • Nedidelės molekulinės masės esteriai tirpūs vandeny, didelės – netirpūs • Malonaus kvapo skysčiai: - Etilbutanoatas  anasasų kvapo - Izopentiletanoatas  kriaušių kvapo - Metilbutanotas  obuolių kvapo - Izobutiletanoatas  bananų kvapo - Etilmetanoatas  romo kvapo Panaudojimas • Kvepalų gamybai • Kosmetikos gamybai • Maisto pramonėje • Medicinos preparatų gamybai • Lakų gamybai • Tirpikliai (pvz., klijuose) Gavimas • Esteriai gaunami karboksirūgštims reaguojant su alkoholiais (esterifikacijos reakcija) R1COOH + R2OH R1COOR2 + H2O (sąlygos H2SO4) Cheminės savybės 1. Reaguoja su vandeniu – hidrolizuojasi, susidaro karboksirūgštys ir alkoholiai. Hidrolizė vykdoma rūgščioje terpėje, reakcija grįžtamoji. CH3COOC2H5 + H2O CH3COOH + C2H5OH 2. Reaguoja su šarmais – šarminė hidrolizė, susidaro karboksirūgšties druska ir alkoholis, reakcija negrįžtamoji • Riebalai – glicerolio ir aukštesniųjų karboksirūgščių esteriai • Bendroji formulė (R gali būt vienodi arba skirtingi) Fizikinės savybės: • Kambario temperatūroje gali būti kieti arba skysti • Gyvulinės kilmės dažniausiai kieti (skysti – žuvų taukai), augalinės kilmės – skysti (kietas – kokosų aliejus) • Vandenyje netirpsta, bet tirpsta nepoliniuose tirpikliuose (benzine, benzene) • Už vandenį lengvesni • 1 g riebalų  93 kJ / 9,3 kcal • Neturi kvapo • Kieti riebalai – sotūs (t.y. sočios rūgšties esteriai), o skysti – nesotūs Riebalų keliamos problemos: • Kraujagyslių ir širdies ligos • Nutukimas • Cholesterolio didėjimas Cheminės savybės: 1. Hidrolizuojasi į glicerolį ir aukštesniąsias karboksirūgštis 2. Reaguoja su šarmais – šarminė hidrolizė, susidaro glicerolis ir aukštesniųjų karboksirūgščių druskos 3. Nesotūs riebalai turi dvigubų ryšių tarp C atomų, todėl gali dalyvauti prisijungimo reakcijose (prisijungia vandenilį – hidrinimas, halogenus) 4. Peresterifikavimo reakcija • Jodo skaičius parodo kiek g jodo gali prisijungti 100 g riebalų • Jodo skaičius rodo riebalų nesotumo laipsnį t.y. dvigubųjų ryšių skaičiu riebalų molekulėse • Kuo didesnis jodo skaičius, tuo skystesni riebalai • Muilai – tai aukštesniųjų karboksirūgščių natrio arba kalio druskos • Kietas muilas  RCOONa (aq) • Skystas muilas  RCOOK (aq) Cheminės savybės: 1. Vandenyje disocijuoja į jonus C17H35COONa (aq)  C17H35COO- + Na+ 2. Muilo tirpalas – silpna bazė. Fenolftaleinas nusidažo avietine spalva, yra daugiau OH- jonų C17H35COO- + HOH  C17H35COOH + OH- 3. Kietame vandenyje muilas iškrenta į nuosėda (kietame vandenyje yra daug Ca2+ ir Mg2+ jonų arba druskų CaCl2, CaSO4, MgCl2, MgSO4. Aukštesniųjų karboksirūgščių Mg ir Ca druskos – vandenyje netirpios) 2C17H35COO- + Mg2+  Mg(C17H35COO)2 4. Rūgščiame vandenyje muilas taip pat iškrenta į nuosėdas C17H35COO- + H+  C17H35COOH (k)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!