ES transporto politika

Susikūrus bendrajai rinkai, devintojo dešimtmečio pabaigoje ženkliai išsiplėtė bendroji transporto politika, kuri numatė įvairius tikslus. Nuo 1993 m. pradėjo veikti bendroji transporto rinka ir Europos Sąjungos (ES) transporto įmonės galėjo laisvai, nevaržomos vidaus sienų teikti paslaugas. Europos integracijos procesas šioje srityje suteikė daug naudos visų pirma transporto sektoriui, kuris dabartiniu metu duoda darbo maždaug septyniems milijonams žmonių ir sukuria 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat integracija prisidėjo prie bendrosios veiksmingumo, nes laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą sienų neturinčioje vidaus teritorijoje galima užtikrinti tik sklandžiai vežant keleivius ir krovinius sausumos, vandens ir oro keliais.
Tačiau, norint tvarkyti nuolatos augančius transporto srautus, ypač tose srityse, kuriose toks augimas yra neišvengiamas, bei siekiant garantuoti gyventojų gyvenimo kokybę ir išsaugoti natūralią gamtinę aplinką, būtina toliau plėtoti bendrąją transporto rinką. Tolesnė pažanga reikalauja neapsiriboti tik ekonominių kliūčių šalinimu ir plėtoti Sąjungoje integruotas eismo sistemas.
Bendroji transporto politika (angl. common transport policy, pranc. politique commune des transports, vok. gemeinsame Verkehrspolitik) - viena iš trijų Europos Bendrijos bendrųjų politikos sričių, numatytų Europos ekonominės bendrijos steigimo (Romos) sutartyje, kurios pagrindinis tikslas - atverti uždaras nacionalines transporto rinkas konkurencijai. Ši politika plėtojosi labai lėtai. Tai gali patvirtinti 1982 m. įvykęs gana retas Bendrijų istorijoje įvykis: Europos Parlamentas padavė į teismą Tarybą, nes ji nepadėjo pagrindų bendrajai transporto politikai, kaip to reikalavo steigimo sutartis. Teisingumo Teismas nusprendė: Taryba tikrai pažeidė Romos sutartį, tačiau nuostatos dėl transporto politikos joje apibrėžtos taip neaiškiai, kad sunku pasakyti, ko gi Taryba iš tiesų nepadarė. Tokią lėtą plėtrą lėmė transporto rinkos specifiškumas. Transportas ilgai buvo laikomas strategine ekonomikos šaka, nuo kurios priklauso valstybės saugumas. Dėl to daugelyje valstybių narių transporto sektorius buvo valstybės monopolija, nepaklūstanti rinkos taisyklėms. Transporto politika plėtojosi kaip vieningos rinkos kūrimo dalis. Todėl didžiausią Bendrijos acquis transporto srityje dalį sudaro teisės aktai, kuriais nustatomi bendri esminiai reikalavimai, reguliuojantys transporto paslaugų teikimo eismo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!