Empirizmas ir racionalizmas

II.Racionalizmas** tiesų šaltinį – kilmę mato žmogaus prote.Jis sako, kad galima įsigyti pažinimo, neatsižiūrint visai į patyrimą.Protas pats pateikia sąvokų, nesančių patirtyje, nes jos glūdi prote.Tokios sąvokos įgyjamos protavimu,o patirtis reikalinga tik sąvokoms įsisąmoninti.Taigi pagrindinis pažinimo šaltinis yra protas ir jo galia mąstyti sąvokomis.Tiesos pažinimui nereikalinga patirtis. Racionalizmas pripažįsta esminę įgimtą Žmogui idėją. Vieni jas mato atsiminime(Platonas), kiti – Dievo pažinime(Malebranche), treti – prigimties tikslingumu. Įgytos žinios turi kur kas didesnę praktinę(techninę ir technologinę) reikšmę negu abstrakčių, faktais neparemtų loginių samprotavimų rezultatai, o empirizmas pagrįstas stebėjimais ir ekspermentais.Remdamiesi juslėmis, negalime nustatyti ir įvykio būtinumo – juslinė patirtis leidžia nustatyti, kas yra, bet ne kas turi būti.Žinių visuotinumą ir būtinumą nustato tik protas. Todėl protas yra pažinimo šaltinis, kuris būtent matematikoje aiškiausiai demonstruoja savo pažintinę galią. Be pojučių būtų neįmanoma žmogaus gyvybinė veikla.Antai iš vaisiaus spalvos ir skonio sprendžiame, ar jis prinokęs ir tinkamas maistui, ar ne . Bet pojučiai ir suvokiniai neatskleidžia mums būtinos pasaulio tvarkos ar kitų vien protu galimų pažinti dalykų prigimties.Renesanso laikais susiformavusi mažiau radikali realizmo atmaina – racionalizmas – atsisakė amžinųjų idėjų pasaulio įvaizdžio.Racionalizmo šalininkai manė, kad bendrųjų sąvokų objektai – idėjos – dar iki daiktų patyrimo yra mūsų prote. Racionalizmas išplito beveik tuo pačiu metu kaip ir empirizmas.Racionalistinė pažiūra, pagal kurią tikro pažinimo vertę turi tiktai protinis pažinimas, jau graikų mąstyme gyvai išlikęs.Racionalistinę tendenciją pirmoji išreiškė vadinamoji eleatiečių*** mokykla.Eleatiečiai, pasisakydami prieš Heraklito tapsminę metafiziką(“viskas teka”), kūrė būties metafiziką, pagrįstą protinio pažinimo primatu priešais juslinį liudijimą.Būtis yra viena ir nesikeičianti, o viskas tariamas būties įvairumas bei besikeičiamumas tėra juslinė apgaulė – štai pagrindinis šitos mokyklos filosofų nusistatymas, ryškiai liudijąs jų racionalizmą.Tęsdamas eleatiečių tradiciją,racionalizmą sistemingai vėliau plėtojo ne kas kitas, kaip patsai Platonas(m.347 m.pr.Kr.), būdingasai graikų dvasios reprezentantas.Ir Platonui juslinė patirtis apgaulinga, nes ji teteikia paprastas nuomones, o ne tikrą žinojimą.Tikrasai žinojimas atsiskleidžia tiktai protui, nes tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!