Empirizmas ir realizmas

Kasdieninė žmogaus veikla susideda iš begalės įvairiausių darbų ir užduočių. Kiekvienas darbas ir užduotis yra skirtingo sudėtingumo. Tačiau lengvesnė ji būtų ar sunkesnė, verčia žmogų pažinti pasaulį, gauti informaciją. Pažinimas yra visuomeninis-istorinis ir individualus žinių apie tikrovę gavimo procesas ir jo rezultatas. Žmogus pažinimą gali pasiekti daugeliu būdu: stebėjimais, bandymais, eksperimentais, teorine veikla ir kt. Tai procesai, kurie padeda žmogui gilintis į pažintinį aktą, suformuluoti gautą rezultatą. Žinoma, pažinimo procesas ne visada baigiasi teigiamais rezultatais, būna, kad negaunamas joks rezultatas ir neįmanoma suformuluoti jokios teorijos.
Mano darbo tikslas – susipažinti su dviem žmogaus pažinimo šaltinio koncepcijomis: empirizmu ir realizmu.
1. Susipažinti su filosofais, empiristais, kurie teigė, kad pažinimo šaltinis yra patyrimas.
yra protas.
2. Atskleisti savo požiūrį, supratimą apie pažinimo šaltini.
Darbo metodai:internetines literatūros, susijusios su nagrinėta tema, analizė.
Pirmiausia žmogaus pažinimas remiamas juslėmis – regėjimu, klausa, lytėjimu, uosle, skoniu. Jis mato jį supančius daiktus – žmones, žolę, vandenį, kalnus, automobilius ir kitus daiktus. Klausos organai leidžia girdėti įvairius garsus. Lytėdami sužinome ar daiktai yra šilti ar šalti, aštrūs ar glotnūs ir t. t. Įsitikiname, kad pažinimo šaltinis yra jutimas ir suvokimas. Jutimas atsiranda tada, kai yra betarpiškas kontaktas juslių subjekto ir atspindimo objekto.
Juslės mus susieja su tikrove. Pojūčiai ir suvokiniai bei atmintyje išsaugota juslinė informacija, vaizdiniai yra labai svarbi žmogiškojo patyrimo dalis. Daugeliui filosofų juslių vaidmuo pažinime yra akivaizdus faktas. Susimąstydami apie tai, iš kur žmogus gauna žinias, jie pripažino, kad niekas iš mūsų gimdamas neatsineša į pasaulį jokių, nors ir menkiausių žinių. Tokios nuomonės buvo Aristotelis, sakydamas, jog kai gimstame, mūsų protas yra neprirašyta lenta ir pirmuosius ženklus joje įbrėžia juslinė patirtis. Čia Aristotelis ryškus empirizmo šalininkas [ 1, 71 psl.].
Empirizmo filosofijos sekėjų buvo jau antikoje. Toks buvo Kratilas, Sokrato mokinys Aristipas ir jo šalininkai, teigę, kad pažinimas yra subjektyvus, o didžiausią laimę teikia kūno malonumų tenkinimas. Viduriniais amžiais empiristinį požiūrį gynė Joanas Roscelinas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!