Pažinimo problema

(4)fazę ir teigė, jog mokslo raida–nenutrūkstama revoliucija. Paradigmos sąvoka naudojama kaip mokslinio tyrimo programa. Ją sudaro tarpusavy susijusios teorijos, jos branduolys yra esminiai teiginiai, aplink tą branduolį išdėstomos hipotezės, kurios yra keičiamos. Žmogaus problema f-oje. Spec.mokslai žmogų nagrinėja kaip paprastą objektą. Atskiri spec.mokslai apriboja žmogaus visumą ir svarsto jį vienos jo f-jos požiūriu. Bendrinis požiūris reiškia, kad žmogus iškyla, kaip pirminis ir problematiškas, kaip vienovė, t.y. kyla kl. kas yra žmogus. Žmogaus fil.svarsto žmogų kaip būtybę ir siekia suvokti šią būtį sudarančią prigimtį bei principus. Taigi fil.antropologija siekia pažinti patį žmogų arba žmogų apskritai. Ji domisi žmogumi ne tik kaip obejktu, bet pirmiausia kaip subjektu. Antikos fil.buvo pradėta domėtis, tačiau I-asis filosofas, kuris aiškiai pateikė žmogaus problemą kai pagr.kl.buvo I.Kantas. 3 garsieji kl.: ką galiu žinoti; daryti; ko galiu tikėtis; kas yra žmogus. Problema yra savęs paties problema, savojo buvimo reikšmės problema. Žmoguje yra daug dalykų keliančių nuostabą. Patirtys yra įvairios ir jos kelia visų laikų kl.: kas aš esu?. Žmogaus samprata Ant.fil. Žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta, kad pažinus kosmosą, bus pažinta ir žmogaus esmė. Žmogus–organiška kosmoso dalis, sumažintas pasaulis arba mikrokosmosas. Fil.įžiūrėjo žmogaus silpnumą. Va.pr.Kr.fil.Anaksagoras teigė, kad žmogus gimsta silpnas ir perėjęs brendimo etapus galutinai tampa pranašesnis. Šiai koncepcijai pritarė XXa.fil.antropologas A.Gehlen. Lūžis fil.arba humanistinės krypties atsiradimas siejamas su sofistais ir Sokratu. Jie pradėjo nagrinėti žmogaus esmės problemą, laikomi racionalistinio humanizmo pradininkais. Protagoras pasuko nuo gamtos tyrimų į humanistinį žmogaus fil.tyrimą. Jo frazė: žmogus–visų daiktų matas.“ Skirtumas nuo tiesos ir netiesos priklauso vien nuo žmogaus. Sokratui priskiriamos doktrinos esmė: dorybė yra žinojimas. Moralinį tobulumą Sokratas laikė žmogaus gyvenimo tikslu. Jis kritikavo tuos, kurie manė, jog jau turi žinių ir pervertino savo sugebėjimą suprasti pasaulį. Jam pažinimas–savęs paž-as. S.išsamiai nagrinėjo žmogaus elgesio motyvus ir principus. Jo mokyme ypač svarbus dialogas, nes jis verčia žmogų siekti žinių ir vertybių....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!