Meilė kaip filosofinė problema. Meilės problema amžių kaitoje

VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS MEILĖ KAIP FILOSOFINĖ PROBLEMA. MEILĖS PROBLEMA AMŽIŲ KAITOJE FILOSOFIJA Savarankiškas darbas Maitinimo verslo organizavimas .................. J. Kavaliauskaitė MVO4A studentė 2007-02-19 Dėstytoja ................... R. Truncienė 2007-02-19 Vilnius, 2006/2007 ĮVADAS Šiame darbe kalbėsiu apie meilę kaip filosofinę problemą, jos raitą amžių kaitoje. Išanalizuosiu atskirų filosofų koncepcijas pasirinkta tema. Meilė yra pati reikšmingiausia viso gyvenimo tema. Ji yra neišsemiama ir neužbaigiama, nes vystosi ir keičiasi visuose gyvenimo tarpsniuose. Meilės įtakoje lengva atrasti aukštąsias vertybes, nesunku siekti to, kas yra gera, gražu, teisinga, šventa. Meilė yra aktyvi žmogaus galia, jėga, kuri įveikia sienas, skiriančias žmogų nuo jo artimųjų, kuri riša jį su kitais; meilė priverčia įveikti izoliacijos ir atskirumo jausmą, tuo pat metu leisdama išlikti savimi, išsaugoti savo orumą. Meilėje įmanomas paradoksas, kai du žmonės tampa vienu ir vis dėlto išlieka abu. Savo darbe aprašysiu meilės sąvokas, plačiau aprašysiu ir paaiškinsiu meilės problemos raidą amžių kaitoje. Šio savarankiško darbo pagrindinai mano uždaviniai yra aptarti šios temos aktualumą, išanalizuoti meilės problemą amžių kaitoje, aprašyti atskirų filosofų koncepcijas ir jas įvertinti, kurio mąstytojo mintys artimos mano paties pasaulėžiūrai. Rašydama šią temą rėmiausi įvairia literatūra: Fromo Ė. Menas mylėti, Baranovos J. Etika: filosofija kaip praktika, Filosofijos žodynu, Pikūno J. Meilės psichologija. Meilė yra bene labiausiai nuvertinta, supurvinta ir paniekinta gyvenimo vertybė. Galima sakyti, kad beveik praradome meilės prasmės ir paskirties suvokimą, kai tuo tarpu meilė yra pasaulį valdanti - kurianti arba griaunanti - galia. Nuo jos apraiškų priklauso ne tik pasaulio, žmonijos veidas, bet ir mūsų ateitis. Meilė - gyvybės pagrindas, pagrindinė dvasinės energijos rūšis. Meilė, kaip kuriančioji galia turi tapti viso mūsų gyvenimo pagrindu. Meilės jausmo prasmė ir vertė yra ta, kad ji priverčia mus realiai, visa savo esybe pripažinti kitam tą besąlygišką reikšmę ir vertę, kurią dėl savo egoizmo mes priskiriame tik sau patiems. Meilė svarbi ne kaip vienas iš mūsų jausmų, o kaip viso mūsų dėmesio nukreipimas nuo savęs į kitą. Tai būdinga kiekvienai meilei. Meilės žodis pradėtas vartoti anksti. Pradžioje neturėjo tikslios prasmės. Jis reiškė išmintį apskritai, žinojimą apskritai, bendrąjį išsilavinimą. Meilės problema antikoje prasideda nuo Pitagoro. Jis, anot graikų, pirmasis pavartojo šį terminą, norėdamas pasakyti, kad išmintis yra dieviškas dalykas ir tik jos meilė yra prieinama žmonėms. Bet vėliau buvo manoma, kad tai yra išgalvota legenda. Pagrindinis antikos laikų veikalas, skirtas meilei, yra Platono dialogas „Puota“. Jame Aristofanas pasakoja apie dviejų lyčių atsiradimą. Androgeno perskyrimo į dvi dalis (vyrą ir moterį) mitas paskatina Aristofaną įvardyti meilę kaip susijungimo su savąja puse – pilnatvės – troškimą. Tačiau nedomina heteroseksuali meilė. Ja tik pamini. Pasak Sokrato, homoseksuali meilė jaunuoliui – tai pirmoji pakopa idealios meilės link. Dialoge Platonas pateikia pakopišką meilės koncepciją. „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!