ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas. Vienas iš šiuolaikinės Lietuvos visuomenės raidos bruožų – nepaprastai padidėjusi gyventojų emigracija, dėl šalyje ir visame pasaulyje vykstančių politinių, socialinių bei ekonominių pokyčių. Šie pokyčiai padarė esminį poveikį Lietuvos migracijos procesui, ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Tyrime nagrinėjama problema – kokios ekonominės, socialinės, politinės, demografinės priežastys nulėmė emigracijos pasekmes 2015 m. – 2020 m. Lietuvoje.
Tiriant emigracijos reiškinį, svarbu paaiškinti emigracijos priežastis, atskleisti, šio proceso priežastingumo logiką. Tikslinga akcentuoti ne tik neigiamas emigracijos pasekmes (gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjanti visuomenė, darbo jėgos trūkumas, pajamų praradimas ir kt.), bet ir teigiamas emigracijos pasekmes (gerėja jaunų žmonių išsilavinimo kokybė, keliama kvalifikacija, piniginės perlaidos kompensuoja pajamų praradimą, taip pat didina perkamąją galimą, kas skatina vidaus rinkos augimą, keliama pragyvenimo lygį šalyje).
Vis dėl to neigiami emigracijos padariniai turėtų būti šalinami imantis priemonių (naujų darbo vietų kūrimo ir įdarbinimo skatinimas, nedarbo mažinimas, įsidarbinimo galimybių didinimas, gyvenimo sąlygų, sveikatos priežiūros gerinimas ir kt.), kurios pamažu silpnintų emigraciją lemiančius ekonominius, socialinius ir kitus valstybės gyvenimo veiksnius (pavyzdžiui, darbo užmokesčio skirtumai, šalies ekonominio išsivystymo lygis, neproporcingas darbo jėgos pasiskirstymas tarp sektorių, nedarbo lygis ir kt.).
Tyrime nagrinėjama problema– kokios ekonominės, socialinės, politinės, demografinės priežastys nulėmė emigracijos pasekmes 2015 – 2020 m. Lietuvoje.
Tyrimo objektas –emigracijos iš Lietuvos procesai.Tyrimo tikslas –išanalizuoti Lietuvos gyventojų emigracijos priežastis.
Tyrimo uždaviniai:
Atlikti emigracijos priežasčių teorinę analizę.
Atlikti Lietuvos gyventojų emigraciją lemiančių priežasčių tyrimą.
Identifikuoti emigracijos padarinius Lietuvoje.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė; 3. Teisės aktų analizė; 4. Statistinė duomenų analizė.
1. EMIGRACIJOS PRIEŽASČIŲ ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Emigracijos samprata
Remiantis Lietuvos Statistikos Departamentu, emigrantas - asmuo, išvykęs iš Lietuvos respublikos ir ketinantis apsigyventi nuolat ar ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui kitoje šalyje (įskaitant užsienietį, kurio laikino leidimo gyventi, išduoto vieniems metams ar ilgesniam laikotarpiui, galiojimo laikas pasibaigė ir nebuvo išduotas naujas dokumentas) (Lietuvos statistikos departamentas, ). Emigravusiais laikomi tik tie šalies gyventojai, kurie oficialiai praneša apie savo išvykimą. Kitas dalis gyventojų, kurie išvykimo oficialiai nedeklaravo, nors daugelį metų gyvena kitoje šalyje ir į Lietuva grįžta sykį ar du per metus, emigrantais nėra laikomi ir statistikoje jie neatsispindi, nors socialiai, kultūriškai bei ekonomiškai atitinka emigranto statusą (Šavareikienė, D. Matuzienė, I. Žičkienė, S., 2005 m.).
Šį darbą sudaro 1881 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!