Emigracijos pasekmės Lietuvos Resupublikai (LR)

 EMIGRACIJOS LIETUVOS RESUPUBLIKAI PASEKMĖS ĮVADAS 3 1. EMIGRACIJOS ANALIZĖ TEORINIU ASPEKTU 4 1.1. Migracijos samprata ir esmė 4 1.2. Emigraciją lemiantys veiksniai 5 1.3. Gyventojų emigracijos pasekmės 8 1.3.1. Teigiamos emigracijos pasekmės 11 1.3.1. Neigiamos emigracijos pasekmės 12 2. Emigracijos pasekmių ir masto tarpusavio ryšių analizė 2002-2008 m. 16 2.1. Emigracijos mastas 16 2.2. Emigracijos pasekmės vidutiniam darbo užmokesčiui 19 2.3. Emigracijos pasekmės nedarbo lygiui 20 2.4. Emigracijos pasekmės bendrajam vidaus produktui 21 2.5. Emigracijos pasekmės nacionalinio biudžeto pajamoms 23 IŠVADOS 25 LITERATŪROS SĄRAŠAS 28 ĮVADAS Temos naujumas ir aktualumas. Gyventojų migracija – sudėtingas procesas, susijęs su skirtingų šalių sąlygomis, jų traukos ir atostūmio jėgomis. Žmonės juda erdvėje dėl įvairių priežasčių, įvairiomis kryptimis bei laikotarpiais, ir pastaruoju metu, asmenų, gyvenančių už savo gimtosios šalies ribų nuolat daugėja. Darbo jėgos migracija yra sudėtinga ir aktuali problema, dominanti įvairių mokslo sričių mokslininkus. Ekonomistai darbo jėgos emigraciją sieja su darbo rinkos būkle – gyventojų užimtumu, nedarbu, pajamų lygiu, socialinėmis garantijomis, žmonių gyvenimo lygiu ir kt. Kiekvienais metais norinčių padirbėti svetimoje šalyje vis daugėja. Tokį didelį gyventojų emigracijos srautą dažniausiai lemia globalizacija, nes dėl tokių globalių junginių kaip ES panašu, kad „nyksta“ valstybių sienos, o tai leidžia žmonėms keliauti iš vienos valstybės į kitą. Problema. Lietuvos gyventojų emigracija laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Sparčiai kintančių aplinkos sąlygų kontekste, tikslinga analizuoti darbo jėgos poveikį ekonomikai, kadangi darbo jėgos emigracija siejama su darbo rinkos būkle – gyventojų užimtumo, nedarbo, pajamų lygiu, socialinėmis garantijomis, taip pat bendra šalies ūkio ir socialine būkle, žmonių gyvenimo lygiu ir kt. Lietuvoje atliktų emigracijos tyrimų yra labai mažai, todėl itin svarbu suprasti darbo jėgos emigracijos ekonomines ir socialines pasekmes ir padarinius tiek išleidžiančioms, tiek priimančioms gyventojus šalims. Darbo objektas – emigracijos pasekmės. Darbo tikslas – išanalizuoti emigracijos poveikį pagrindiniams ekonominiams rodikliams. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Remiantis moksline literatūra išsiaiškinti emigracijos sampratą; 2. Išskirti pagrindines emigracijos priežastis ir pasekmes; 3. Išanalizuoti emigracijos mastą Lietuvoje; 4. Nustatyti emigracijos poveikį vidutiniam darbo užmokesčiui ir nedarbo lygiui; 5. Įvertinti emigracijos masto įtaką bendram vidaus produktui ir nacionalinio biudžeto pajamoms. Darbo metodika, kuria remiantis bus įgyvendinti minėti uždaviniai: • Mokslinės literatūros analizė; • Statistinių duomenų palyginimas ir grafinis jų vaizdavimas; • Statistinių tyrimų rezultatų įvertinimas. 1. EMIGRACIJOS ANALIZĖ TEORINIU ASPEKTU 1.1. Migracijos samprata ir esmė Gyventojų migracija yra painus ir įvairiapusis procesas jau nuo seniausių laikų dominantis įvairių mokslo sričių specialistus. Tačiau kaip teigia R. Kripaitis ir B. Romikaitytė, migracija nėra traktuojama kaip naujas reiškinys, kadangi ji atsirado prieš šimtus metų, bet iki XX a. 7 dešimtmečio ji nebuvo fiksuojama. Pagrindine to priežastimi galima įvardinti tai, kad nebuvo tokių galimybių rinkti tiksliems statistikos duomenims apie migraciją (J. Kirpaitis, B. Romikaitytė, 2005). Nagrinėjant mokslinę literatūrą gyventojų migracijos tematika susiduriama su gausybe įvairių migracijos apibrėžimų. Kaip teigiama 1948 m. priimtoje Jungtinių Tautų „Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje“, „kiekvienas žmogus turi teisę laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą kiekvienoje valstybėje“ ir „ kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant savąją ir grįžti į savo šalį“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija). Gyventojų migracija – žmonių judėjimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Ji turi įtakos daugeliui visuomenės gyvenimo socialinių ir ekonominių reiškinių (J. Kirpaitis, B. Romikaitytė, 2005). Migracija galima laikyti pasauliniu procesu, kuriam vykstant į gyventojų masinį judėjimą įsitraukia žmonės, kurie ieško geresnių gyvenimo sąlygų. Taip pat tai reikšmingas tyrimo objektas, lemiantis ne tik bendrojo gyventojų skaičiaus pasikeitimą tam tikrose teritorijose, bet turintis įtakos ir jų sudėčiai, pasiskirstymui, įvairioms gyventojų charakteristikoms. Migracijos sąvoka apima bet kokį žmonių judėjimą – vienoje valstybėje ar kertant jų sienas; ilgam ar trumpam laikotarpiui; savarankišką ar priverstinę; ieškant kitos darbo ar bedarbystės vietos; legalią ir nelelagią; migraciją siekiant pakeisti politinę, socialinę, ekonominę, kultūrinę ar kitokią aplinką. Taigi gyvenotjų migracija klasifikuojama pagal judėjimo priežastis, laiką, vietą, teisinį statusą ir panašiai (LLRI, 2006). Tačiau daugelis mokslininkų migraciją supranta ne tik kaip paprastą gyventojų judėjimą, bet ir kaip atiduodančios savo gyventojus ir juos priimančios šalies kultūrų maišymąsi, kuris gali turėti nenuspėjamų pasekmių ir įsipareigojimų toms šalims ateityje. Statistikos departamentas pateikia tokį emigranto apibrėžimą: emigrantas – asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir ketinantis apsigyventi nuolat ar ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui kitoje šalyje (įskaitant užsienietį, kurio laikino leidimo gyventi, išduoto vieniems metams arba ilgesniam laikotarpiui, galiojimo laikas pasibaigė ir nebuvo išduotas naujas dokumentas) (Lietuvos statistikos departamentas). Verta pažymėti, jog emigravusiais laikomi tik tie žmonės, kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies. Žmonės, gyvenę užsienyje, kad ir daugelį metų, tačiau oficialiai apie tai nepranešę ir vieną ar du kartus per metus gryžtantys, emigrantais nelaikomi ir statistikoje neatsispindi, nors jų situacija – socialiai, kultūriškai ir ekonomiškai – atitinka emigranto statusą. Yra išskiriamos dvi pagrindinės migracijos kryptys: • išorinė; • vidinė. Išorinė migracija, kitaip dar vadinama tarptautinė migracija, apima gyventojų persikėlimą iš vienos valstybės į kitą, o vidinė migracija apima gyventojų „judėjimą“ šalies viduje (t.y. gyvenamosios vietos pakeitimą valstybės viduje). Pastaruoju metu migracija tarp tautų vyksta siekiant tokių tikslų, kaip ūkio vystymosi pusiausvyros išsaugojimo, socialinio saugumo užtikrinimo, darbo rinkos pusiausvyros užtikrinimo ir skirtingų kultūrų interesų nepažeidimo. Darbo jėgos migracija gali būti skirstoma ir pagal migracijos teisėtumą: legali ir nelegali migracija. Nelegalūs migrantai, priešingai negu legalūs, imigruoja į šalį be būtinų dokumentų, leidimų bei neturėdami teisės „kirsti“ tos valstybės sieną ir apsistoti joje ilgesnį laiką (J. Kirpaitis, B. Romikaitytė, 2005). 1.2. Emigraciją lemiantys veiksniai Siekiant įvertinti emigracijos pasekmes šalies ekonomikai būtina identifikuoti veiksnius sąlygojančius šio proceso pokyčius. Šio proceso nagrinėjimas svarbus dar ir todėl, kad kaip teigia pilietinės visuomenės institutas, emigracijos metu prarandami ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir aktyviausi ir savarankiškiausi piliečiai, lemiantys šalies politinį gyvenimą (Pilietinės visuomenės institutas, 2005). Yra iškiriami trys veiksniai, kurie lemia darbo jėgos migracijos mastus, t.y. makroekonominiai (darbo rinkos situacija, teisinės mobilumo kliūtys ir kt.), mikroekonominiai (amžius, lytis, pajamos ir kt.) ir neekonominiai (kultūra, kalba, religija, politinė situacija ir pan.). Iš jų svarbiausi – ekonominiai veiksniai (R. Matiušaitytė, 2003). Tarp kurių ryškiausios yra nedarbas ir pajamų bei gyvenimo lygio skirtumas. Siekiant paaiškinti pagrindinius darbo jėgos migraciją lemiančius veiksnius, tikslinga remtis viena iš daugelio migracijos teorijų – stūmos ir traukos teorija. Pasak šios teorijos autoriaus Evereto Ly, kiekvienas sprendimas migruoti yra paremtas stūmos ir traukos veiksniais, susijusiais su išvykimo ir atvykimo vieta, kliūtimis, kurios kyla migruojant ir asmeniniais veiksniais (žr. 1 lentelė). Tam, kad vyktų darbo jėgos migracija svarbus abiejų veiksnių veikimas (R. Matiušaitytė, 2003). 1 lentelė Migraciją lemiantys veiksniai Stūmos veiksniai Traukos veiksniai Bloga sveikatos apsauga Dideli mokesčiai Gera sveikatos apsauga Politinis prieglobstis Nedarbas Brangi nuoma Geresnis klimatas Vedybos Prasta švietimo sistema Šeimos narių gausėjimas Didesnis darbo užmokestis Pareigų paaukštinimas Karas Persekiojimas Siūloma daugiau galimybių Geresnis gyvenimo lyugis Politinė suirutė Skurdas Geresnis išsilavinimas Geresnės socialinės garantijos Gamtos stichijos Pilietiniai neramumai Derlingos žemės Propaganda Netektys Diskriminacija Asmeninė laisvė Giminės Mažos pajamos vienam gyv. Sunkumai sugrįžti Kultūrinis suderinamumas Geresnė infrastruktūra Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Kasnauskienė, G. (2005). Gyventojų migracijos teorijos. Lietuvos statistikos darbai, (43), p. 4-13. Šie stūmos ir traukos veiksniai Evereto Ly buvo išskirti 1966 m., tačiau jie kaip pagrindine migravimo priežastimi yra nurodomi ir šiandien. Tam, kad žmogus priima sprendimą palikti savo šalį, didelę įtaką daro gyvenimo lygio skirtumai – geresnės ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos (G, Kasnauskienė, 2005). Stulgienės, A., ir Daunorienės, A. teigimu „darbo jėgos migraciją pirmiausia sukelia ekonominės priežastys, tarp kurių ryškiausios yra nedarbas ir pajamų bei gyvenimo lygio skirtumas“ (A. Stulgienė, A. Daunorienė, 2009). Kaip teigia J. Connel, J. Burgess, ekonomiškai stiprios šalys visuomet traukė ir trauks migrantus iš žemesnio ekonomikos išsivystymo lygio šalių (J. Connel, J. Burgess).Šį teiginį patvirtina LLRI atliktų tyrimų gauti duomenys: „įsidarbinimas ir gaunamos pajamos yra pagrindiniai veiksniai, didinantys migravimo potencialą“( Lietuvos laisvosios rinkos institutas). Iš XIX a. atėjusi ir vis dar dominuojanti bei labiausiai apsisprendimą migruoti paaiškinanti priežastis – darbo užmokesčio skirtumai šalyse, kurią I. Urbonavičienė ir M. Tvaronavičienė laiko primityviausia, tačiau pagrindine darbo jėgos migracijos varomąja jėga (I. Urbonavičienė, M. Tvaronavičienė, 2008). R. Matiušaitytė straipsnyje „Darbo jėgos migracija Europos Sąjungoje ir Lietuvoje“ pateikia įdomų faktą, susijusį su apsisprendimu migruoti. Ji teigia, jog žmonės rimtai ima galvoti apie darbo vietos pakeitimą tik tokiu atveju, jeigu darbo užmokesčio skirtumas viršija 5 proc., kai darbo užmokesčio skirtumas didesnis nei 10 proc. - žmonės ima galvoti apie darbo vietos ir kartu gyvenamosios vietos pakeitimą, o apie darbo vietą užsienyje imama galvoti, kai darbo užmokesčio skirtumas dar didesnis (R. Matiušaitytė, 2003). Migracija veikia tiek paties migranto gyvenimą, tiek atvykimo bei išvykimo šalis. Lietuvos laisvosios rinkos insituto atliktame tyrime „Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės pokyčiams“ teigiama, kad gyvenamosios ir darbo vietų keitimas (migracija) gyventojams suteikia galimybę gerinti gyvenimo sąlygas. Valstybėms – imigrantai yra nauja darbo jėga, šalinanti paklausos ir pasiūlos disbalansą darbo rinkoje, emigrantai sprendžia įvaires ekonomines bei socialines problemas (E. Nedzinskas, A. Janušauskas, 2008). Taigi be jokios abejonės, svarbiausi stimulai – galimybė gauti didesnes pajamas, geresnė padėtis darbo rinkoje, nedidelis geografinis atstumas, politinės ir tautinės problemos savoje šalyje. Vidurio ir Rytų Europos šalių piliečiams šiuo metu, ko gero būtų aktualiausia pagerinti savo materialinę padėtį. Taigi pajamų ir uždarbio skirtumai tarp šalių – svarbiausia dabar migraciją sąlygojanti priežastis. Jei darbuotojas migrantas gyvena šalyje, kurioje gyvenimo lygis neatitinka jo pajamų lygio, o jam įsidarbinus kitoje šalyje, pajamos gali padidėti, tai didelė tikimybė, kad jis ieškos darbo kitur. Tačiau išvykti iš turtingesnių šalių yra mažiau motyvų. Šiuo metu Lietuva kol kas nesiriboja su valstybėmis ES narėmis, todėl jos grėsmė ES šalių darbo rinkoms žymiai sumažėja (A. Junevičius, 2002). Kitas svarbus faktorius, veikiantis darbo jėgos migraciją – situacija darbo rinkoje. Aukštas nedarbo lygis darbuotojo kilmės šalyje gali suteikti pagreitį migracijai. Tačiau aukštas nedarbo lygis priimančioje šalyje gali sumažinti migracijos srautus. Atsižvelgus į žymiai žemesnį užimtumo lygį ir nestabilią situaciją Vidurio ir Rytų Europos šalių darbo rinkose, palyginti su ES valstybėmis narėmis, galima daryti prielaidą, kad kandidačių šalių darbuotojai bandys integruotis į ekonomiškai išsivysčiusių šalių darbo rinkas. Tačiau reikia pažymėti, kad ir pačios ES šalys šioje srityje turi nemažai problemų. Dabar pagrindinis socialinės politikos ir užimtumo ES prioritetas, kaip ir kandidačių, yra užimtumo didinimas. Todėl Lisabonos Europos viršūnių taryba 2000 m. užsibrėžė bendrą užimtumo vidurkį kilstelėti iki 70%, kuris tais metais siekė 61%. Tai sudaro maždaug 20 milijonų naujų darbo vietų (Europos Sąjunga, 2000). K. Katilienė savo straipsnyje emigracijos priežastis skirto į dvi labai skirtingas grupes: politinė emigracija ir ekonominė emigracija. Prie politinės emigracijos veiksių ji priskiria įvairius sukilimus, karus, okupacija ir panašiai, o prie ekonominės emigracijos priskiria tokius veiksnius, kaip baudžiavos panaikinimas, ne visai sėkminga ir nepakankamai radikali žemės reforma, valstybingumo atkūrimas, nedarbas (K. Katilienė, 2007). 1.3. Gyventojų emigracijos pasekmės Sunku įvertinti migracijos, kaip ir bet kurio kompleksinio socialinio reiškinio, ryšį su atsirandančiomis pasekmėmis. Migracijos pasekmes galima nagrinėti tiek atsitiktinai, tiek remiantis įvairiomis klasifikacijomis. Migracijos pasekmių vertinimas pirmiausia priklauso nuo pasirinkto objekto, kuris tas pasekmes pajaučia – individas, visuomenė, konkreti bendruomenė ar valstybė. Darbo jėgos mobilumo rezultatai priklauso ir nuo laikotarpio – skirtingą poveikį sukelia trumpalaikė ir ilgalaikė migracija. Apskritai migracija negali būti vertinama vienareikšmiškai: viena vertus, tai galimybės šaliai, į kurią migruojama (pvz. Auga darbo jėgos skaičius), kita vertus, galimybės šaliai iš kurios migruojama (pvz. Mažėja nedarbo lygis). Visos migracijos sukeliamos pasekmės gali būti vertinamos teigiamu ir neigiamu aspektais. Užsienyje įgyjamas išsilavinimas ir žinios, grįžtančios pajamos, investicijos, tarpkultūrinė gyvenimo ir darbo patirtis, užsienio kalbų žinios skatina šalies plėtrą, gerina ekonomikos ir gyvenimo sąlygas. Antra vertus, Lietuva – nedidelė valstybė, jeigu joje ir toliau mažės gyventojų, ir didės emigracija tai menkės Lietuvos intelektinis potencialas, bus prarandamos investicijos į žmones, lėtės technologinė pažanga, mokslo raida ir ekonomikos plėtra, didės darbo jėgos stygius. Be to, ims nykti Lietuvos kultūra ir lietuvių kalba, kils įvairių socialinių problemų, spartės socialinė poliarizacija (A. Stulgienė, A. Daunorienė, 2009). Dauguma autorių emigracijos teigiamus ir neigiamus aspektus skirsto pagal emigracijos trukmę, t.y. trumpalaikė ir ilgalaikė emigracija (Šiuolaikinė lietuvių emigracija: praradimai ir laimėjimai). 2 lentelė Migracijos poveikis trumpu ir ilgu laikotarpiu Poveikis „kilmės“ valstybei Poveikis „tikslo“ valstybei Ilgalaikė emigracija trūkumai Prarandamos lėšos, kurios buvo investuotos į žmogaus išsilavinimą. Prarandamas specialistas. Demografinės situacijos blogėjimas. Asimiliaciniai iššūkiai ir su tuo susiję kaštai privalumai Migrantų sugrįžimas su nauja patirtimi. Imigrantai linkę investuoti į savo gebėjimus ir prisitaikymą prie naujų sąlygų. Didinamas BVP, mokami mokesčiai. Trumpalaikė migracija trūkumai Socialinio draudimo einamojo finansavimo mažėjimas. Staigus atlyginimų kilimas sektoriuose, iš kurių nuteka reikalinga darbo jėga. Išvežamos lėšos, imigrantų vartojimas mažas, nes jie tikisi sukaupti lėšų ir gryžti į kilmės valstybę. privalumai Nedarbo lygio sumažėjimas. Migrantų sugryžimas su nauja patirtimi. Sukuriamas BVP, mokami mokesčiai, užpildomos darbo vietos, kurios vietinių gyventojų tarpe nepageidaujamos. Šaltinis: sudaryta autorių remiantis šiuolaikinė lietuvių emigracija: praradimai ir laimėjimai [interaktyvus] [žiūrėta 2009-11-04]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!