Emigracijos ir imigracijos problema Lietuvoje

4. Apibendrinimas…………………………………........................................................9
III. Imigracija..........................................................................................................................10
1. Pabėgėliai ir prieglobstis.............................................................................................11
2. Apibendrinimas...........................................................................................................13
IV. Išvados..............................................................................................................................13
V. Naudota literatūra...............................................................................................................15
I. Įvadas
Gyventojų migracija (lot. migratio – kėlimasis, kraustymasis) – gyventojų persikėlimas arba perkėlimas gyventi iš vienos vietos į kitą. Migracija, vykstanti vienoje valstybėje, vadinama vidine, tarp valstybių ar žemynų – tarpvalstybine..
Kaip ir daugelyje Vidurio Rytų ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė, socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės migracijos procesui. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant migracijos politikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastas ir pasikeitė geografija, bet ir pakito jos tipai. Atsirado naujo pobūdžio, vadinamoji nereguliari migracija – trumpalaikės išvykos į užsienį prekybos, įsidarbinimo tikslais, nelegali migracija ir t.t.
Šios naujos migracijos formos įgauna vis platesnį mastą ir svarbą, tuo tarpu statistiškai tebėra fiksuojama tik ilgalaikė (nuolatinė) migracija.
Statistiniai duomenys apie tarptautinę migraciją Lietuvoje rodo, kad bendri migracijos srautai, kurie daugiau kaip 30 metų buvo gana stabilūs, XXa. Paskutiniojo dešimtmečio pradžioje iš esmės pasikeitė. Imigracija sumažėjo, o emigracija išaugo, ir atvykstančiųjų bei išvykstančiųjų santykis iš teigiamo tapo neigiamu.
Šiuo metu Europos Sąjungos plėtra sukuria naujų valstybių narių gyventojams palankais galimybes nevaržomiems persikelti iš vienos šalies į kitą, susirasti darbą visoje ES teritorijoje.
II. Emigracija
Emigracija ( lot. Emigratio) – išsikėlimas, žmonių persikėlimas iš tėvynės į kitas valstybes. Emigracija nevienoda – ji gali būti ekonominė, politinė, religinė, sezoninė arba nuolatinė, priverstinė arba savarankiška. Žmonės keisdavo savo gyvenamąją vietą nuo seniausių laikų iki dabar. Karai ir ligos, politiniai persekiojimai bei kitos priežastys vertė emigruoti žmones, etnines grupes ar net tautas.
Emigracija gali tapti Lietuvai viena didžiausių nekarinių grėsmių. Emigracijos stabdymas, ,,kad Lietuva neišsivaikščiotų“, kartais deklaratyviai pasirodo politiniuose rinkimų manifestuose, tačiau nei nuoseklios valstybės strategijos emigracijos atžvilgiu, nei politinės valios jai sukurti kol kas nėra.
Dabartinė Lietuvos valdžia gerokai atsilieka netgi nuo prieškarinės, turėjusios aiškią strategiją ir vykdžiusios nuoseklią šviečiamąją bei nuomonės formuojamąją politiką emigracijos procesams pakreipti. Dabartinės valstybės rankose taip pat yra ir daugiau instrumentų, leidžiančių įtakoti emigracijos procesus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!